„Kaip pensija gali tenkinti, jei sausio ir vasario mėnesiais, kai buvo įjungtas šildymas, maistui pinigų nebeužteko visiškai?“, – 15min skundėsi visą gyvenimą kiaušinius marginusi ir dabar iš pensijos gyvenanti amatininkė.
Amatininkai, ūkininkai, menininkai ir kiti savarankiška veikla užsiimantys asmenys patenka į rizikos grupę – jų pensija dėl nepastovių arba labai mažų socialinio draudimo įmokų gali būti labai kukli. „Sodros“ direktoriaus patarėjos Julitos Varanauskienės vertinimu, 3 iš 5 savarankiškai dirbančių žmonių per metus sumoka mažiau įmokų nei nuo 12 minimalių mėnesių, taigi per metus nesukaupia pakankamo stažo. Meno kūrėjų statusus turinčius asmenis paremia valstybė, tačiau tokia pagalba, netaupant papildomai, sotaus stalo senatvėje taip pat neužtikrina.
15min kalbinti savarankiškai dirbantys asmenys nutuokia, kas jų laukia senatvėje, tačiau išvadų nedaro – papildomai senatvei nekaupia.
„Savo patirtimi ir investavimo būdu pasitikiu labiau nei privačiais pensijų fondais“, – rėžė mišrų ūkį turintis ūkininkas.
Į pensijų fondus investuoja retai
Mišriu – gyvulininkystės ir augalininkystės – ūkiu besiverčiantis Žilvinas Augustinavičius pasakojo, kad mieliau investuoja į ūkį, o ne į privačius pensijų fondus.
Ekologinio ūkio savininkė Marijona Lukaševičienė, kalbėdama apie būsimas ūkininkų pensijas, teigė, kad didelės tikrai nesitiki. Kartu pažymėjo, kad tarp ūkininkų pensijų fondai nėra itin populiarūs.
„Manau, kad ūkininkų pensijos nesiskirs nuo paprastai dirbančių žmonių. Didelių prognozių ir didelių pensijų tikrai nesitikime. (...) Nors ūkininkai į pensijų fondus investuoja, tačiau tik labai nedidelė dalis. Aš pati pensijų fonde esu truputėlį sukaupusi – asmeniškai sumokėjusi, bet ne iš „Sodros“ pinigų – tokios sutarties neturiu“, – teigė ji, pridurdama, kad tai neatrodo itin patraukliai ir patikimai.
Mišrų – gyvulininkystės ir augalininkystės – ūkį turintis Žilvinas Augustinavičius pasakojo, kad mieliau investuoja į ūkį, o ne į privačius pensijų fondus.
„Turiu nuomonę tokią – kiek gyvenime susikursi, tiek ir turėsi. Žemės ūkyje nėra taip, jog nėra kur dėti pinigų, todėl juos investuoji į privačius pensijų fondus. Dažniau ūkininkai pinigus investuoja į ūkį ir tikisi, kad tas ūkis ir sukurs pensiją senatvėje. Kol kas sunku pasakyti, kokia bus ateitis – kokios klimatinės sąlygos ir kiti smarkiai įtaką darantys veiksniai, bet savo patirtimi ir investavimo būdu pasitikiu labiau nei privačiais pensijų fondais“, – sakė pašnekovas.
Panašiai kalbėjo ir tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, senojo kalvystės amato puoselėtojas Evaldas Kapčius.
Dabar sausio ir vasario mėnesiais skolinuosi iš turtingesnių kaimynų arba iš vaikų, kuriems, ačiū Dievui, nereikia atiduoti, todėl esu optimistė ir man gerai, kaip yra, – pasakojo tradicinių amatų meistrė.
„Nuo 2005 metų esu kalvis, pats sau bosas, kiek uždirbu – tiek ir užtenka. Tiesą pasakius, nematau garantijos kaupti pinigus banke arba kaupiamajame pensiniame fonde. Anksčiau – taip, įdėjus pinigus į banką, jie kiek augdavo, bet dabar – kiek įdėsi, tiek gulės, o pinigų vertė kinta. Praktiškai pats iš savo kišenės turi kažkiek įdėti į sąskaitą. Nežinau, ar toks dvigubas žaidimas yra vertas. Jeigu turi pinigų, jie ir guli sąskaitoje, o meno kūrėjams, liaudies meistrams, papildomai ar kauptųsi pensija, nežinau“, – svarstė kalvis.
Pensijoje skursta
Nors iki pensijos dar toli, senojo kalvystės amato puoselėtojo E.Kapčiaus nuomone, iš pensijos išgyventi įmanoma – viskas priklauso nuo žmogaus poreikių.
Šildymas yra toks brangus, jog kuomet būna labai, labai šalta, šildausi tik kelias dienas per mėnesį. Tapau beveik žaliavalge, arbatos išsiverdu, bet tik tada, kai šalta. Elektros beveik nenaudoju – televizorių seniai išmečiau, o kompiuterį naudoju tik mokesčiams susimokėti, kadangi labai sunku vaikščioti. Daugiau jo nenaudoju, kad taupyčiau elektrą, – teigė amatų meistrė.
„Viskas priklauso nuo poreikių, jeigu jie yra kosminiai, jei žmonės daiktų vergai – tuomet tikrai pensijos neužteks. Aš pats sugebu išsisukti su tuo, ką turiu. Prieš ką nors įsigydamas ar darydamas pagalvoju, ar man to tikrai reikia“, – kalbėjo jis.
Tačiau visą gyvenimą amatininkyste besiverčianti tradicinių amatų meistrė Nijolė Angelė Jurėnienė pasakojo, kad gaunamos pensijos dydžio neretai neužtenka net maistui.
„Kaip pensija gali tenkinti, jei sausio ir vasario mėnesiais, kai buvo įjungtas šildymas, maistui pinigų nebeužteko visiškai? Šildymas yra toks brangus, jog kuomet būna labai, labai šalta, šildausi tik kelias dienas per mėnesį. Tapau beveik žaliavalge, arbatos išsiverdu, bet tik tada, kai šalta. Elektros beveik nenaudoju – televizorių seniai išmečiau, o kompiuterį naudoju tik mokesčiams susimokėti, kadangi labai sunku vaikščioti. Daugiau jo nenaudoju, kad taupyčiau elektrą“, – sakė Nijolė Angelė Jurėnienė.
Margučių puošimu vašku ir popieriaus karpinių menu užsiimanti pašnekovė pridūrė, kad kol akys buvo nenusilpusios, pinigų prisidurdavo dirbdama, o dabar tenka skolintis.
„Iki šių metų sausio turėdavau po 1-2 užsakymus per mėnesį už 40-50 eurų. Dabar sausio ir vasario mėnesiais skolinuosi iš turtingesnių kaimynų arba iš vaikų, kuriems, ačiū Dievui, nereikia atiduoti, todėl esu optimistė ir man gerai, kaip yra. Nesidomiu kuo užsiima vyriausybė ar kitos institucijos, nes žinau, kad vis tiek nieko nepakeisi. (...) Vienas malonumas, kad dar vyksta parodos ir aš jose dalyvauju, bet daugiau užsakymų nebegaliu priimti, nes regėjimas yra visai nusilpęs“, – teigė tradicinių amatų meistrė.
Tiesa, jeigu žmogus turi meno kūrėjo statusą ir neturi draudžiamųjų pajamų arba jos yra mažesnės nei už 12 minimalių mėnesio algų, jį pensijų ir ligos socialiniu draudimo draudžia valstybė.
Buvo siekiama suvienodinti įmokų dydžius
„Sodros“ direktoriaus patarėja J.varanauskienė 15min aiškino, kad keičiantis pensijos skaičiavimo sistemai, buvo siekta kuo labiau suvienodinti visų savarankiškų darbo formų įmokų dydžius.
„Taškų ir stažo skaičiavimo sistema galioja nuo sausio pirmos dienos. Kalbant apie asmenis, kurie dirbant savarankiškai, jiems keitėsi apmokestinimo tvarka. Buvo stengiamasi, kad ji būtų kiek įmanoma vienodesnė, kad ne taip smarkiai nuo savarankiško darbo formos priklausytų arba keistųsi žmonių sumokamos įmokos Sodrai“, – 15min komentavo J.Varanauskienė.
Pašnekovė 15min išryškino esminius pokyčius ir naujoves.
„Pirmas labai svarbus naujai įvestas pasikeitimas, galiojantis nepriklausomai nuo savarankiškos veiklos formos, yra tas, kad tie asmenys, kurie pirmą kartą pradeda savarankišką veiklą, gali pasirinkti vienerius metus nemokėti socialinio draudimo įmokų. Tačiau tai reiškia, kad už tuos metus jie neįgyja nei taškų, nei stažo. Kalbant apie individualių įmonių savininkus ir ūkininkus, ankščiau jie turėjo mokėti įmokas nuo visų deklaruojamų pajamų, o dabar, kaip ir vykdantiems individualią veiklą, galima mokėti nuo pusės deklaruojamų pajamų.
Socialinio draudimo įmokų nebereikia mokėti pensininkams, kurie yra individualių įmonių savininkai. Anksčiau buvo galima nemokėti tik verslo liudininko savininkams ir ūkininkams“, – pakeitimus, dirbantiems pagal savarankiškas sutartis, vardijo „Sodros“ atstovė.
