LŽŪKT diegiamas „ vieno langelio“ principas
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) viceministro A. Macijausko, siekiama, kad ūkininkai būtų aptarnaujami „vieno langelio“ principu, t.y. – vienoje vietoje būtų prieinamos kompleksinės paslaugos.
„Įvairių paslaugų ūkininkams prieinamumas vienoje vietoje – buvo vienas iš tikslų, dėl kurių šiemet diegiame naujovę – pasėlių deklaravimą LŽŪKT skyriuose“, – teigė ŽŪM viceministras.
LŽŪKT direktoriaus pavaduotojo Rimtauto Petraičio teigimu, prieš prasidedant deklaravimo laikotarpiui LŽŪKT konsultantai buvo specialiai apmokyti, o deklaravimo sistema nėra sudėtinga, todėl nauja paslauga teikiama kokybiškai.
Šiuo metu LŽŪKT yra didžiausia šalyje žemdirbius konsultuojanti organizacija – kiekviename rajone įsteigtas padalinys, iš viso – 48 biurai. LŽŪKT duomenimis, ši įstaiga žemdirbiams teikia daugiau nei pusšimtį įvairių paslaugų, kurias šiemet papildė ir pasėlių bei žemės naudmenų deklaravimas.
Misija – pagalba ūkininkams
LŽŪKT įkurta 1993 m., kuomet daug piliečių, neturinčių atitinkamo išsilavinimo bei žinių, gavo žemės nuosavybės teisę ir pradėjo ūkininkauti. Tuomet tarp ūkininkų išaugo konsultavimosi, mokymosi bei kvalifikacijos tobulinimo poreikis.
Šiai problemai išspręsti ir buvo įsteigta LŽŪKT. Prie jos kūrimo prisidėjo didžiausios žemdirbių organizacijos: Lietuvos ūkininkų sąjunga, Bendrovių asociacija, bei žemės ūkio politiką įgyvendinanti vyriausybinė institucija – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Esant skirtingiems įstaigos dalininkams, LŽŪKT dirba ir kaip žemės ūkio politikos įgyvendinimo instrumentas, ir kaip individualius žemdirbių poreikius tenkinanti institucija.
LŽŪKT duomenimis, jų teikiamomis paslaugomis kasmet pasinaudoja per 10 tūkstančių žemdirbių. Be to, daugiau kaip 4 tūkstančiai klientų kasmet pasirašo paslaugų teikimo sutartis.
Dar viena paslauga – paraiškų paramai gauti priėmimas
Siekiant patogumo ūkininkams, kartu su žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracija galima prašyti ir paramos pagal šias Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemones:
• „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (mažiau ūkininkauti palankios vietovės);
• „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ (žemės ūkio paskirties žemėje;
• “Natura 2000 išmokos“ (miškų teritorijose);
• „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programas „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“;
• „Miškų aplinkosaugos išmokos“;
• Atskirosios tiesioginės išmokos už baltąjį cukrų;
• Parama pagal schemą „Parama už braškes ir avietes, skirtas perdirbti“.
 |
