Tuo tarpu pagerėjimą jaučia vos dešimtadalis, atskleidė tyrimų agentūros SIC praėjusių metų pabaigoje atliktas tyrimas.
„Šiuo metu žmonės, spręsdami finansinius klausimus, yra itin atsargūs ir orientuoti į saugumą, tačiau jie demonstruoja atvirumą rizikingesnėms priemonėms. Tai nereiškia ketinimų ryžtis nesaugiems finansiniams sprendimams, pavyzdžiui, paimti didelę paskolą. Greičiau tai atspindi, kad investavimo sprendimai neišbraukti iš gyventojų finansinių planų, o tik atidėti tolesnei ateičiai“, – pranešime teigė SIC tyrimų strategijų vadovė Rūta Gaudiešienė.
Tačiau vertindami ateities perspektyvą, žmonės buvo optimistiškesni – daugiau nei 60 proc. apklaustųjų mano, kad situacija per artimiausius metus pagerės arba nepasikeis. Pesimistiškai savo finansines perspektyvas vertino apie 20 proc. respondentų.
Dėl savo finansų dažniausiai geriau jautėsi vyrai, vadovaujančias pareigas užimantys asmenys ir studentai, blogiau – moterys, provincijos gyventojai.
R.Gaudiešienės teigimu, gyventojų nusiteikimą būtų galima pavadinti „tyliu optimizmu“, kai besitęsiant sudėtingesnei situacijai kantriai tikimasi pagerėjimo. Tą atspindi ir didėjantis gyventojų atvirumas rizikai. Nepaisant prasto dabartinės finansinės situacijos vertinimo, beveik kas antras respondentas sako, kad būtų linkęs priimti rizikingesnius finansinius sprendimus.
Buvo apklausta tūkstantis 20–65 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, disponuojančių vidutinėmis ir aukštesnėmis pajamomis (daugiau kaip 500 litų vienam šeimos nariui).
