Trečiadienį Lietuvos banke už uždarų durų vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvažiuojamajame posėdyje buvo kalbama apie šalyje veikiančių bankų padėtį. Seimo ir bankų atstovai apie finansinių institucijų būklę kalbėjo ramiais veidais.
Nėra net varpelių
„Aplink visur atrodo, kad pavojaus varpai skamba, bet net varpelių dar nėra. Komerciniai bankai yra pakankamai likvidūs, pavojaus tikrai nėra. Tuo įsitikinome išklausę visą informaciją. Kalboms dėl lito devalvavimo taip pat nėra jokio pagrindo. Domėjomės ir paskolų portfeliais“, – po posėdžio žurnalistams sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.
Jo žodžiais, centrinio banko pozicija tiek komercinių bankų priežiūros, tiek Lito patikimumo įstatymo atžvilgiu yra gana efektyvi. Jo vertinimu, negalime išvengti veiksnių, nulemtų pasaulinės finansų krizės – tarpbankinis skolinimasis yra sunkiai įmanomas ir brangus, o tai mažina kreditavimo galimybes šalies viduje.
„Mes pateikėme visą praėjusių metų informaciją: kokie bankų veiklos rezultatai, paskolos, kredituoja bankai ar nekredituoja, kokie santykiai su patronuojančiais bankais – atsiveža ar išsiveža jie pinigus. Visa tai išsiaiškinome, pasakėme, kokios yra blogų paskolų sumos, kokie atidėjimai. Atrodo, buvo atviras dalykiškas pokalbis ir viską išsiaiškinome“, – tikino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.
Pinigų į Skandinaviją neišvežė
Vertindamas praėjusių metų bankų situaciją, R.Šarkinas teigė, kad ji nėra labai bloga, nors pernai bankų pelnas buvo mažesnis nei užpernai, be to, jie buvo priversti daryti didesnius atidėjimus.
Pasigirsta kaltinimų, kad patronuojantys bankai išsivežė pinigus, kad Lietuvos bankas nežino, kur dingo milijardas privalomųjų atsargų. Tai netiesa. Tikina R.Šarkinas.
„Bankų suteiktos paskolos per metus padidėjo 18 proc. – tai pakankamas didėjimas, kuris, be abejo, susidarė dėl aktyvesnio paskolų išdavimo metų pradžioje. Kreditavimas vyksta ir dabar. Indėlių iš bankų, kaip žinoma, spalį ir lapkritį buvo atsiimta nemažai: individualiosios įmonės atsiėmė apie 2,5 mlrd., o valdžios institucijų indėlių suma sumažėjo apie 1,2 mlrd. litų. Aišku, bankams tapo sunkiau pritraukti išteklių“, – kalbėjo R.Šarkinas.
Jis paneigė, kad iš Lietuvoje veikiančių bankų buvo išvežami pinigai į pagrindinius bankus. „Pasigirsta kaltinimų, kad patronuojantys bankai išsivežė pinigus, kad Lietuvos bankas nežino, kur dingo milijardas privalomųjų atsargų. Tai netiesa. Bankai pinigus naudoja taip, kaip jiems reikia. Vien lapkritį buvo suteikta apie 1 mlrd. litų paskolų, iš jų – apie 400 mln. litų valstybinėms įstaigoms, tad tie pinigai niekur neišėjo. Per metus iš patronuojančių bankų pritrauktos lėšos padidėjo 10 mlrd. litų“, – po posėdžio kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Situacija kontroliuojama
R.Šarkino pateiktais duomenimis, bankų atidėjimai blogoms paskoloms pernai padidėjo nuo 450 mln. iki 853 mln. litų. Didžiausią dalį sudaro paskolos verslui.
„Atidėjimų per paskutinį ketvirtį padaugėjo nuo 0,88 proc. iki 1,18 proc. visų paskolų, o per metus – nuo 0,74 proc. iki 1,18 proc., – sakė R.Šarkinas. – Pagrindinė dalis yra paskolos verslui, o atidėtų būsto paskolų dalis tesudaro 0,39 procento.“
Paskolų, kurios buvo pradelstos daugiau nei 60 dienų, per metus padaugėjo nuo 0,79 proc. 2007 metais iki 1,25 proc. pernai.
Bendras šalyje veikiančių bankų suteiktų paskolų portfelis pernai sudarė 71,5 mlrd. litų.
„Visi šie rodikliai rodo, kad situacija yra kontroliuojama. Didelių problemų nėra, tačiau strateginės išlieka ir jų sprendimas, matyt, bus susijęs su ekonomikos recesijos pabaiga arba ekonomikos aktyvinimu. Negali bankuose būti pinigų, jeigu šalyje yra recesija. Jeigu mažiau gaminama ir mažiau parduodama, vadinasi, mažiau yra ir pinigų“, – situaciją apibūdino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Jo teigimu, Seimas per pavasario sesiją turėtų sulaukti įstatymo projekto dėl 3 mlrd. litų dydžio stabilizavimo fondo kūrimo. „Tuo suinteresuoti ir komerciniai bankai, ir valstybė“, – sakė K.Glaveckas.
Naujausi duomenys
Lietuvos bankų asociacija vakar paskelbė, kad šalyje veikiantys komerciniai bankai ir užsienio bankų skyriai praėjusių metų pabaigoje turėjo 89,592 mlrd. litų turto – t. y. 8,716 mlrd. litų, 10,8 proc. daugiau nei tuo pat metu 2007 metais.
Lietuvos bankuose gruodžio mėnesį pakito gyventojų indėlių judėjimo kryptis – daugėjo tiek indėlių iki pareikalavimo, tiek terminuotųjų indėlių. Bendra fizinių asmenų bankuose laikomų indėlių suma išaugo 628 mln. litų ir siekė 24,1 mlrd. litų.
Pasak LBA prezidento Stasio Kropo, galima konstatuoti, kad racionalus požiūris laimėjo prieš nepagrįstas baimes, o Lietuvos bankų sistema įrodė savo gebėjimą atlaikyti išorės ir vidaus smūgius. Žinoma, prisidėjo ir sparčiai didinamos palūkanos už terminuotuosius indėlius.
Tuo tarpu verslas vis dar susiduria su apyvartinio finansavimo problemomis, nes einamosiose sąskaitose laikomų indėlių suma sumažėjo 1,046 mlrd. litų – iki 7,473 mlrd. litų. Tačiau užfiksuotas terminuotųjų indėlių portfelio augimas – indėlių suma padidėjo 658 mln. litų, iki 4,728 mlrd. litų.
S.Kropo vertinimu, gruodis pasižymėjo ypač dideliu komunikacijos apie artėjančią krizę kiekiu ir šalies įmonės pradėjo realiai jausti tarpusavio atsiskaitymų problemas. „Neapibrėžtumas rinkose didino įtampą kreditų rinkoje, todėl bendra paskolų tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims suma sumažėjo. Bendrasis paskolų portfelis sumažėjo 696,4 mln. litų ir siekė 71,301 mlrd. litų. „Prastėjantys įmonių veiklos rezultatai ir bendroji šalies rizika gali lemti tolesnį skolinimo susitraukimą, todėl artimiausiu metu paskolų portfelio augimo tikėtis neverta“, – minėjo jis.
Tiesa, gruodžio mėnesį naujai pasirašytų būsto paskolų suma siekė 189,7 mln. litų – 7,8 mln. litų daugiau nei lapkritį. „Galima manyti, kad dalis gyventojų skubėjo pasinaudoti nekilnojamojo turto rinkos kainų pokyčiais ir gyventojų pajamų mokesčio lengvata, kurią buvo numatoma panaikinti“, – dėstė S.Kropas.
