TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Penktadalis Lietuvos darbo rinkos – šešėlyje

Pinigai
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Pinigai
Šaltinis: 15min
0
A A

2012 m. į darbo rinkos šešėlį buvo įsitraukę bent penktadalis (22 proc.) Lietuvos gyventojų, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tyrimas „Lietuvos šešėlinė ekonomika“.

Lietuvos gyventojų buvo klausiama, ar jie arba jų šeimos nariai 2012 m. naudojosi bent vienu iš nelegalių pajamų gavimo būdų – dirbo neoficialiai arba dirbo oficialiai, bet dalį pajamų gavo „vokelyje“. 5 proc. lietuvių pažymėjo, kad dirbo samdomą darbą neoficialiai, 8 proc. – kad gavo dalį pajamų „vokelyje“. 9 proc. lietuvių  teigė, kad naudojosi abiem nelegalių pajamų šaltiniais.

„LLRI tyrimas rodo, kad šešėlinė ekonomika išplitusi ne tik akcizais apmokestinamų prekių segmente, didelę dalį Lietuvos šešėlinės ekonomikos sudaro darbo rinkos šešėlis. Tikėtina, kad reali šešėlyje dirbančių gyventojų dalis Lietuvoje buvo dar didesnė, nes ne visi respondentai išdrįso prisipažinti. Tyrime pasitelkėme tiek apklausas, kurios yra vienas pagrindinių tiesioginių šešėlio vertinimo būdų, tiek statistinių duomenų analizę ir ekonometrinį modeliavimą. Apžvelgėme ir įvertinome tokius darbo rinkos šešėliui įtaką darančius veiksnius kaip šalies ekonominė situacija, pajamų dydžiai, darbo jėgos apmokestinimas, valstybės parama, minimalios mėnesinės algos kėlimas ir kita“, – teigia LLRI vyr. ekspertas Vytautas Žukauskas.

Šalies gyventojų nuomone, dažniausiai žmonės įsitraukia į darbo rinkos šešėlį dėl finansinės nelegalaus darbo ir „vokelių“ naudos. 62 proc. apklaustųjų teigė, kad svarbiausia priežastis yra ta, kad nelegaliai „į rankas“ gaunamas darbo užmokestis yra didesnis nei dirbant legaliai. Kad sunku rasti legalų darbą, minėjo 52 proc. gyventojų.

„Taigi, anot gyventojų, svarbiausi įsitraukimo į darbo rinkos šešėlį motyvai yra darbo jėgos apmokestinimas bei legalaus darbo trūkumas. Darbo santykių apmokestinimas Lietuvoje siekia daugiau nei 40 proc., tai  yra daugiau nei vidutiniškai visose ES šalyse. Svarbu ir tai, kad dėl santykinai mažesnio produktyvumo ir darbo užmokesčio net ir kiek mažesnė mokesčių našta Lietuvoje nei, pavyzdžiui, Vokietijoje gyventojus slegia labiau. Ir atitinkamai žmonės vengdami tos naštos yra labiau linkę rinktis šešėlį“,– teigia V. Žukauskas.

Pasak V. Žukausko, šie duomenys parodo, kad ieškant būdų kaip didinti žmonių pajamas ir gerinti gyvenimo kokybę, pirmiausia reikia galvoti ne apie didesnį apmokestinimą ar perskirstymą, kuris sukelia šešėlį, o apie darbo produktyvumo didinimą, kurį užtikrinti gali tik didesnės įmonių investicijos.

Taip pat gyventojų nuomone, nelegalų darbą ir „vokelius“ žmonės renkasi, nes nenori prarasti socialinės paramos, kurios tektų atsisakyti gaunant legalias pajamas – taip mano 43 proc. gyventojų. Bendra valstybės paramos suma 2005–2008 m. kasmet sudariusi apie 400 mln. Lt ėmė sparčiai augti. 2010–2012 m. kasmet socialinei pašalpai, nedarbo draudimo išmokoms bei kompensacijoms Lietuvoje išleidžiama daugiau nei 1 mlrd. Lt.

„Valstybės teikiama parama bedarbiams ir mažas pajamas gaunantiems žmonėms gali paskatinti darbo rinkos šešėlį. Kuo didesnė ši parama, tuo labiau ji skatina žmones ieškoti nelegalių pajamų šaltinių, kad jos neprarastų“, – teigia Vytautas Žukauskas.

35 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad žmonės tiesiog nemato mokesčių mokėjimo naudos ir todėl renkasi šešėlį. 27 proc. teigė, kad į šešėlinę darbo rinką žmonės įsitraukia vengdami įsipareigojimų, kuriuos reikėtų vykdyti gaunant pajamas legaliai.

„Kartais į šešėlinės ekonomikos reiškinius linkstama žiūrėti pernelyg supaprastintai – jog jie tėra griežtos valdžios institucijų kontrolės trūkumas. Tačiau svarbi ir šalies ekonominė, socialinė situacija ir politika, darbo jėgos apmokestinimas, darbo rinkos reguliavimas ir kita. Minimali mėnesinė alga yra vienas iš veiksnių“, – teigia V. Žukauskas.

Pasak eksperto, įmonės, neturinčios finansinių išteklių didinti atlyginimus dėl pakeltos MMA, šią problemą gali bent iš dalies spręsti, arba įdarbinant darbuotojus nelegaliai ir taip išvengiant darbo jėgai tenkančios mokesčių naštos, arba mažinant oficialių darbuotojų darbo laiką ir dalį atlyginimo mokant „vokeliuose“. „Aukšta arba didinama MMA esant dabartinei Lietuvos ekonominei situacijai tik didina paskatas veikti darbo rinkos šešėlyje“,  – teigia V. Žukauskas.

2013 m. pradžioje LLRI apklausti rinkos dalyviai – ekonomistai, verslų savininkai, įmonių vadovai – vertino, kad 2013 m. apie trečdalis (31 proc.) Lietuvoje veikiančių verslo subjektų turi samdomų darbuotojų, kuriems dalį atlyginimo moka nelegaliai, t.y. „vokeliuose“. Rinkos dalyvių vertinimu, dešimtadalyje (11 proc.) verslo subjektų yra nelegaliai dirbančių darbuotojų.

„Siekiant mažinti darbo rinkos šešėlį reikia mažinti darbo jėgos apmokestinimą, modernizuoti darbo kodeksą, nedidinti MMA, nekurti socialinės paramos sistemos, kuri skatintų žmones nedirbti arba dirbti nelegaliai, gerinti verslo sąlygas taip pritraukiant daugiau investicijų bei didinant darbo produktyvumą“,  – apibendrina V. Žukauskas. 

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką