„Toliau kylant rinkoms, stabiliai auga ir būsimųjų pensininkų senatvei kaupiamos lėšos. Ilgainiui valstybės mokama pensija ir antros pakopos pensijų sistemos lėšos vis labiau papildys viena kitą, todėl pajamos iš skirtingų šaltinių būsimiesiems pensininkams garantuos didesnį finansinį stabilumą senatvėje“, – pranešime spaudai sakė Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Antros pakopos pensijų fondų turtą balandžio mėnesį padidino ir iš „Sodros“ pervesti 25,963 mln. litų.
Nuo Pensijų kaupimo sistemos pradžios 2004–aisiais ne tik buvo kompensuoti ankstesnių laikotarpių nuosmukiai, bet ir gauta pelno, šiuo metu uždirbta suma siekia 163 mln. litų. Tokia suma pensijų kaupimo sąskaitose yra daugiau pinigų nei jų buvo pervesta iš „Sodros“.
Šiuo metu Lietuvos būsimųjų pensininkų sukauptas turtas siekia apie 3,8 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Latvijoje šis rodiklis sudaro 5,2 proc. BVP, Estijoje – 5,7 proc., Lenkijoje – 10,1 procento. Vakarų Europos ar JAV privačiuose pensijų fonduose sukaupto turto vertė sudaro vidutiniškai 70 proc. BVP
Iš viso Lietuvoje yra beveik milijonas dirbančiųjų, kurie lėšas būsimai pensijai kaupia 27 pensijų fonduose, kuriuos valdo 9 pensijų kaupimo bendrovės. Septynios iš jų yra investicijų valdymo įmonės, o likusios dvi – gyvybės draudimo bendrovės.
Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs.
Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.
