Sutaupyti Lietuvos verslininkai gali, pavyzdžiui, atsidarydami sąskaitas Estijos bankuose, trečiadienį informuoja dienraštis „Verslo žinios“.
Lietuvos komerciniai ir centrinis bankas aiškina, kad aukštas paslaugų kainas nustato dėl mažos apyvartos.
„Jau kreipiausi į banką Lietuvoje dėl privačios ir įmonės sąskaitos Estijoje atidarymo, susirašiau ir su Estijos bankais. Iš estiškos sąskaitos planuoju atlikti pavedimus į euro zoną ir į šią sąskaitą gauti eurus. Lietuvišką sąskaitą naudočiau tik pavedimams į Lietuvą ir iš jos. Vieną kartą į Estiją pervedus, pvz., 3 tūkst eurų, visi likę pavedimai man kainuotų po maždaug pusantro lito, o iš Lietuvos už 10 pavedimų sumokėčiau apie 400 litų. Mūsų įmonė maža, pavedimų daug neturime, tačiau tai yra mano verslas ir aš skaičiuoju“, – dėsto architektūros, interjero ir projektavimo studijos „AD grupė“ vadovas Darius Čekanauskas.
Jis skaičiuoja, kad sumokėjus apie 30 litų už lėšų pavedimą į sąskaitą Estijoje ir apie 200 litų už lietuviško banko siūlomą sąskaitos Estijoje atidarymo paslaugą, sprendimas atsipirktų po penketo pavedimų.
Lietuvos banko Mokėjimo sistemų departamento direktorius Alis Jaramaitis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos bankas yra paraginęs komercinius bankus permąstyti įkainių formavimo metodologiją, o kai kurie bankai į tai jau reagavo atpigindami tam tikras operacijas.
„Danske“ banko Verslo plėtros tarnybos direktorius Norbertas Žioba aiškina, kad Lietuvos bankai pervedimų nepigina ne tik dėl to, kad nėra euro zonoje, bet ir dėl nedidelio jų kiekio, priešingai nei Šveicarijoje ar Norvegijoje.
