„PKN Orlen“ taip nepatinka Lietuvos atsisakymas parduoti šį terminalą, jog koncernas vis dažniau atvirai užsimena apie neatmetamą galimybę parduoti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, dabar vadinamą „Orlen Lietuva“ – didžiausią pramonės kompleksą Baltijos šalyse“, – praneša BNS.
„Mažeikių įmonės pardavimas būtų galutinė galimybė, tačiau tai yra galimybė“, – interviu „The Financial Times„ pareiškė „PKN Orlen“ vadovas Dariuszas Krawiecas. „Turime kontroliuoti uostą, kad galėtume kontroliuoti savo išlaidas, – tikina jis. – Esame kiek nusivylę dėl to, kaip mūsų verslo argumentai priimami Lietuvoje.“
Lenkai jau šių metų pradžioje derėdamiesi su Lietuvos Vyriausybe dėl Mažeikių įmonės akcijų 100 proc. kontrolės turėjo vilčių anksčiau ar vėliau susitarti ir dėl „Klaipėdos naftos“ perėmimo.
Skubėjo perimti kontrolę
Lenkai jau šių metų pradžioje derėdamiesi su Lietuvos Vyriausybe dėl Mažeikių įmonės akcijų 100 proc. kontrolės turėjo vilčių anksčiau ar vėliau susitarti ir dėl „Klaipėdos naftos“ perėmimo.
Šių metų sausį, kai derybos dėl Mažeikių įmonės 10 proc. akcijų sandorio dar nebuvo pasibaigę, Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas po susitikimo su Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi Varšuvoje pareiškė, jog Lietuva neva jau pasirengusi rimtiems pokalbiams dėl „Klaipėdos naftos“ kontrolės perdavimo.
Jis tikino išgirdęs iš A.Kubiliaus pareiškimą, kad yra erdvės rimtiems pokalbiams, deryboms – kokiu būdu „PKN Orlen“ koncernas ir jo valdoma Mažeikių naftos perdirbimo įmonė gali dalyvauti investuojant arba įgyjant nuosavybės Klaipėdoje.
Tačiau A.Kubilius paskubėjo paskelbti, kad labai rimtai vertina „PKN Orlen“ klausimus dėl tuometės „Mažeikių naftos“ produktų bei įmonės aprūpinimo žaliava logistikos, tačiau Klaipėdos terminalo neparduoda. “Tačiau tai yra tolesnės diskusijos klausimas“, – neatėmė lenkams vilčių A.Kubilius.
Todėl rugpjūčio pabaigoje Vyriausybėje apsilankęs naujasis Mažeikių įmonės generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Krystianas Pateras su premjeru A.Kubiliumi ir energetikos ministru Arvydu Sekmoku vėl tarėsi dėl labiausiai „PKN Orlen“ dominančio klausimo – „Klaipėdos naftos“ kontrolės. Bet K.Pateras nieko paguodžiančio neišgirdo: Vyriausybės pozicija nesikeičia. „Klaipėdos nafta“ privatizuojama nebus.
„Klaipėdos naftos„ bazės pagrindu bus statomas suskystintų dujų terminalas, todėl ši bendrovė Lietuvai svarbi strategiškai“, – po šio susitikimo sakė A.Sekmokas.
Tuo tarpu K.Pateras aiškino, kad logistika yra bene didžiausia „Klaipėdos naftos“ problema, kurią išspręstų iš Mažeikių į Klaipėdą nutiestas produktotiekis. Tokį produktotiekį lenkai tada sakė sutiktų statyti ir negavę „Klaipėdos naftos“ akcijų, tačiau norėjo ilgalaikių garantijų dėl įtakos bendrovės valdyboje.
„Kasmet iš Mažeikių išsiunčiame 6 mln. tonų degalų, todėl produktotiekis labai svarbus, nes degalų transportavimas juo patogiausias. Pasiduoti neketinu. Jei nepavyks gauti akcijų, gal pavyks pasirašyti sutartį, kuri užtikrintų dominavimą „Klaipėdos naftos“ valdyboje“, – prieš pora mėnesių kalbėjo K.Pateras.
Dirba viršydama pajėgumą
Pasak A.Sekmoko, Vyriausybė supranta Mažeikių įmonės logistikos problemas, tačiau jas linkusi spręsti kitais būdais – pirmiausia atstatant geležinkelio bėgius iš Mažeikių į Latviją.
Valstybei priklauso 70,6 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų. Pernai bendrovės „Klaipėdos nafta“ krovos apimtys buvo rekordinės ir nors jų pasiekti šiemet nepavyksta, bet pirmojo pusmečio rezultatai teigiami, nes įmonė krauna daugiau nei leidžia jos projektinis pajėgumas, kuris siekia 7,1 mln. tonų, o per pusmetį perpilta beveik 4 mln. tonų produktų. „Klaipėdos nafta“ birželį perpylė 662,6 tūkst. tonų naftos produktų. Tai yra 10,72 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Pusmečio krova sumenko 15,57 proc. – nuo 4,43 mln. tonų pernai iki 3,74 mln. tonų šiemet. Bet pajamos sumažėjo šiek tiek mažiau: pusmečio – 13,37 procento (nuo 64,3 iki 55,7 mln. litų).
Jau šių metų pavasarį, vos įvykus sandoriui, lenkų koncerno vadovas pripažino, kad už Lietuvos naftos bendrovę buvo sumokėta per brangiai.
Pernai Mažeikių koncerno produkcija sudarė 54 proc. „Klaipėdos naftos“ krovos. 26 proc. krovinių į įmonę atkeliavo iš Rusijos – Maskvos, Riazanės, Saratovo, Ufos bei kitų Rusijos naftos perdirbimo gamyklų. Likusius 20 proc. sudarė baltarusiškų naftos produktų krova.
Šiuo metu „Klaipėdos nafta“ ruošia terminalą ir degalų importui.
Mano permokėję
„PKN Orlen“ 2006 metais už 53,7 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų bendrovei „Yukos International UK“ sumokėjo 1,492 mlrd. JAV dolerių (to meto kursu – 3,883 mlrd. litų), o už 30,66 proc. Lietuvos Vyriausybės valdomų – dar 851,829 mln. dolerių (2,217 mlrd. litų).
„PKN Orlen“ šių metų pavasarį už daugiau nei 285 mln. JAV dolerių (apie 700 mln. litų) įsigijo dar 10 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų ir dabar valdo 100 proc. paketą.
Jau šių metų pavasarį, vos įvykus sandoriui, lenkų koncerno vadovas pripažino, kad už Lietuvos naftos bendrovę buvo sumokėta per brangiai. „Kaina, sumokėta už „Mažeikių naftą“, buvo per aukšta, pasiūlyta remiantis optimistinėmis prognozėmis“, – kalbėjo J.Krawiecas balandžio pabaigoje. Tačiau tada jis tikino, kad „PKN Orlen“ neketina parduoti Mažeikių naftos perdirbimo įmonės. Jo teigimu, bendrovė nedalyvauja derybose su kitomis bendrovėmis dėl bendro jos valdymo. Nors žiniasklaidoje jau buvo pasirodę pranešimų, jog „PKN Orlen“ derasi su Rusijos „Lukoil“ dėl Mažeikių įmonės akcijų pardavimo. Šie pranešimai apie neva patyliukais vykdomas lenkų derybas su rusais nesiliauja iki šiol.
