Tikrinta bendrovė, turinti supirkimo aikštelių ne tik Kaune, bet ir kituose šalies miestuose, spalvotuosius metalus parduoda pirkėjams užsienyje, o juoduosius – Lietuvoje. Didesnė dalis bendrovės supirkimo aikštelių pinigus atsiskaitymams su metalo pardavėjais gauna iš įmonės kasos grynaisiais. Kadangi metalo laužo supirkimo apimtys nemažos, bendrovės kasoje nuolat cirkuliuoja didelės grynųjų pinigų sumos.
Tokios paskolos suteikimas prasilenkia su verslo logika, – sakė G.Muznikas.
Atliekant kontrolės veiksmus įmonėje inspektoriams „užkliuvo“ dvi darbuotojams grynaisiais pinigais bendrovės suteiktos paskolos. Pirmąją paskolą, 800 tūkst. litų, pusantrų metų laikotarpiui bendrovė suteikė vienos metalo supirkimo aikštelės vedėjui. Antrąją, daugiau nei 1 mln. litų, tam pačiam laikotarpiui gavo vadybininkas, kuris yra ir vienintelis bendrovės akcininkas. Mokesčių inspektoriams įtarimų sukėlė ne tik labai trumpi didelių paskolų grąžinimo terminai, bet ir vieno paskolos gavėjo pajamos, kurios buvo pernelyg mažos, kad būtų galima atiduoti paskolą per numatytą laikotarpį.
„Atliekant patikrinimus įmonėse, kuriose atsiskaitymams naudojami grynieji pinigai, mokesčių inspekcija ypatingą dėmesį skiria ne tik juridinių asmenų sandoriams, bet ir ilgalaikių bei trumpalaikių paskolų teikimui. Šiuo atveju, bendrovė suteikė trumpalaikę didelę paskolą darbuotojui, kuris per nustatytą terminą ne tik nesugebės jos grąžinti, bet ir, pvz., išėjęs iš darbo gali apskritai pinigų neatiduoti. Tokios paskolos suteikimas prasilenkia su verslo logika. Kadangi abi paskolos suteiktos beveik vienu metu, kilo įtarimas, kad galimai tiek viena, tiek ir kita – paimtos kaip dividendai, siekiant išvengti privalomų mokesčių nuo dividendų,“ – sako Kauno AVMI viršininkas Gintautas Muznikas akcentuodamas.
Dėl bendrovės suteiktų paskolų pagrįstumo bus atliekami tolimesni kontrolės veiksmai.
