Praėjusi savaitė prasidėjo dideliu euro kritimu dėl susiklosčiusios situacijos Kipre, kai buvo paskelbta, jog ši šalis turi užšaldyti dalį indėlių, kad iš ES ir TVF fondų gautų apie 10 mlrd. eurų pagalbą bankinio sektoriaus gelbėjimui. Daugelis ekspertų baiminosi, jog priimtas toks sprendimas tik dar labiau galėtų pagilinti euro zonos skolų krizę, nes kitos šalys, galbūt, būtų pasekusios Kipro pavyzdžiu. Bet antradienį Kipro parlamente vykusiame balsavime nebuvo patvirtintas vienkartinis indėlių apmokestinimas ir tai įnešė daug neapibrėžtumo į euro zoną. Tai įtakojo eurą dolerio atžvilgiu nukristi iki žemiausio lygio per keturis mėnesius. Šį kursą nedaug tegelbėjo į trijų metų aukštumas pakilęs Vokietijos „ZEW“ instituto verslo lūkesčių rodiklis, kuris nuo 48,2 pakilo iki 48,5, nors buvo tikimasi 0,1 punkto sumažėjimo. Šis rodiklio kilimas parodė, jog Vokietijos, o kartu ir visos Europos ekonomika atsigauna.
Savaitės antrojoje pusėje nuotaikos dėl Kipro šiek tiek normalizavosi ir pradėjo linkti į teigiamą pusę. Ši nedidelė Europos šalis pradėjo ieškoti naujų savo finansų rinkos finansavimo priemonių, kurios kol kas siejamos su Rusija. Yra manoma, kad Kipras gali Rusijai atiduoti vieną banką Rusijos investuotojams, o kitas svarstomas variantas yra, jog šalis gali iš Rusijos pasiimti paskolą už kurią bus leidžiama naudotis Kipro dujų telkiniais. Į rinkas teigiamų nuotaikų įpūtė ir JAV FED susirinkimo pabaiga, po kurios buvo paskelbta, kad kol kas JAV nenutrauks kiekybinio lengvinimo programos (QE3) anksčiau laiko.
Ketvirtadienį paskelbtas Vokietijos gamybos pasitikėjimo rodiklis nuo 50,3 krito iki 48,9, nors buvo tikimasi 0,2 augimo. Nukritimas žemiau 50 ribos byloja tai, kad sektoriaus susitraukimą. JAV rodikliai ir toliau rodo teigiamas tendencijas, bet didesnės įtakos rinkai neturėjo.
Savaitės pabaigoje neišsprendžiant Kipro problemų EUR/USD pora vėl patyrė nežymų nuosmukį. Tam įtakos taip pat padarė ir paskelbtas Vokietijos IFO pasitikėjimo verslu rodiklis, kuris šiek tiek nuvylė, nes buvo mažesnis nei tikėtasi ir siekė 106,7, nors buvo tikimasi 107,8. ECB paskelbė, kad skirs likvidumo injekcijas ant bankroto ribos svyruojantiems bankams iki pirmadienio ir iki to laiko Kipras turi nuspręsti kaip gelbės savo bankų sistemą.
D. Britanijos svaras savaitės pirmoje pusėje svyravo nedaug, nors ir buvo paskelbta nemažai ekonominių rodiklių, kurie dauguma buvo geresni nei tikėtasi. D. Britanijoje nuotaikos šiek tiek pablogėjo, kai BVP augimo prognozė buvo sumažinta nuo 1,2% iki 0,6%, bet tai labai didelių valiutų pokyčiams įtakos nedarė. Ši šalis savaitės pabaigoje investuotojus nustebino savo paskelbtais gausiais ekonominiais rodikliais, kurie dauguma buvo geresni nei tikėtasi, dėl to tai gerokai pakėlė GBP/USD valiutų poros santykį.
Praėjusią savaitę darbą pradėjo naujasis Japonijos centrinio banko vadovas H. Kuroda, kuris kaip pats buvo skelbęs turėtų pradėti imtis rimtų priemonių, kad Japonija išbristų iš defliacijos. Bet po ketvirtadienį išsakytos kalbos jis šiek tiek nuvylė rinkos dalyvius, nes nieko neužsiminė apie papildomą monetarinį ekonomikos skatinimą.
