„Kategoriškai nesutinkame, kad tos įmonės, kurios gamina elektros energiją saviems poreikiams, būtų apmokestintos VIAP mokesčiu. Nesiruošiame subsidijuoti kito verslo, didindami savo sąnaudas, ir branginti produkciją. Tai kryžminis subsidijavimas, kuris pablogina pramonės padėtį rinkoje“, – tvirtino Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Energetikos komisijos pirmininko pavaduotojas Pijus Ralys.
Anot jo, gavusi LPK skundą šio klausimo tyrimo ėmėsi ir Europos komisija, o tai sušvelnino ir Energetikos ministerijos poziciją.
Pasak P.Ralio, pramonės įmonės sutinka mokėti tik tą VIAP dalį, iš kurios būtų remiama elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių, iš dalies sutiktų mokėti ir už elektros jungties į Švediją tiesimą.
Neoficialiomis žiniomis, Energetikos ministerija yra linkusi iš dalies patenkinti pramonininkų reikalavimus. Tai viena iš priežasčių, kodėl Energetikos ministerija dvi savaites vėluoja patvirtinti šiluminių elektrinių, kurios kitąmet bus remiamos iš VIAP lėšų, sąrašą. Valdininkams tenka skubiai ieškoti sprendimo, kaip, netekus dalies VIAP mokėtojų, paremti šilumines elektrines.
Negaudama Energetikos ministerijos patvirtinto remtinų elektrinių sąrašo, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki įstatyme numatytos datos – spalio 1 dienos – patvirtino tik dalinį 207,92 mln. litų VIAP biudžetą, į kurį paramos lėšos šiluminėms elektrinėms neįskaičiuotos. Ore pakibo beveik 0,5 mlrd. litų paramos lėšos, jei remti elektrines kitąmet būtų nutarta panašia apimtimi kaip šiemet.
