Įplaukos iš 22 metų trukmės obligacijų pardavimo bus panaudotos projektams, kuriais siekiama kovoti su klimato kaita, finansuoti.
„Credit Agricole-CIB“, vienas iš bankų, organizavusių obligacijų platinimą instituciniams investuotojams, šią emisiją dėl jos dydžio ir obligacijų trukmės pavadino „istoriniu“ įvykiu „žaliųjų“ obligacijų rinkoje.
Šios emisijos išleidimas parodo, kad Prancūzija turi „patikimą ir tvirtą pagrindą, kuriuo remdamasi gali įgyvendinti Paryžiaus susitarimą (dėl klimato kaitos)“, – pareiškė aplinkos ministrė Segolene Royal.
Obligacijų atkarpa siekia 1,75 proc. ir yra panaši į normą, nustatomą tokiam pat laikotarpiui skolinantis įprastiniu būdu.
Obligacijų atkarpa siekia 1,75 proc. ir yra panaši į normą, nustatomą tokiam pat laikotarpiui skolinantis įprastiniu būdu.
Ši emisija rodo, kad Prancūzija išlaidas ekologijos projektams gali finansuoti tokia pat kaina, kaip ir tradicinį skolinimąsi, pareiškė reporteriams finansų ministras Michelis Sapinas.
Pirmoji šalis, įžengusi į „žaliųjų“ obligacijų rinką, buvo Lenkija, gruodį šioje rinkoje išplatinusi 750 mln. Eur vertės emisiją. Prieš tai tokias obligacijas leido tik įmonės arba finansinės institucijos, tokios kaip Pasaulio bankas.
Tačiau Prancūzijos emisija dėl savo dydžio ir trukmės rodo, kad į „žaliųjų“ obligacijų rinką dabar jau žengia valstybės, pabrėžė Prancūzijos valstybės skolą administruojančios agentūros „Agence France Tresor“ vadovas Anthony Requinas.
Bendra instituciniams investuotojams, tokiems kaip bankai ir pensijų fondai, parduotų obligacijų paklausa viršijo 23 mlrd. Eur.
