Nacionalinis statistikos institutas INSEE pirmadienį taip pat pranešė, kad šalies BVP pernai padidėjo 2 proc. ir prieaugis buvo didžiausias per šešerius metus.
Deficito rodiklis, kuris buvo mažesnis negu prognozuoti 2,9 proc. BVP, yra dar vienas įrodymas, kad šalį valdant prezidentui Emmanueliui Macronui (Emanueliui Makronui), antras pagal dydį euro zonos ūkis atsigauna.
2016 metais Prancūzijos biudžeto deficitas sudarė 3,4 proc. BVP. ES nustatytos ribos šalies biudžeto deficitas 2017 metais nesiekė pirmą kartą nuo 2007 metų.
Tačiau deficito sumažėjimas nereiškia, kad sumažėjo ir Prancūzijos valstybės skola, nes valdžios sektorius ir toliau skolinasi daugiau negu grąžina, pareiškė INSEE.
Valstybės skola 2017 metų pabaigoje sudarė 2,2 trln. eurų, arba 97 proc. BVP.
Vis dėlto tai, kad deficito rodiklis pagaliau smuko žemiau 3 proc. ribos, yra gera žinia E. Macrono vyriausybei, kuri buvo užsibrėžusi tokį tikslą.
„Turime vykdyti savo įsipareigojimus“, – radijo stočiai „France Info“ pareiškė finansų ministras Bruno Le Maire (Brunas Le Meras). – Tai yra įrodymas, kad Respublikos prezidento nustatyta valstybės išlaidų mažinimo, valstybės sąskaitų suderinimo ir augimo strategija yra teisinga.“
Augimas spartėja
Prancūzija ir Ispanija yra vienintelės euro zonos šalys, kurioms tebetaikoma vadinamoji ES perviršinio deficito procedūra.
Kad ji būtų nutraukta, Prancūzijos deficito ir BVP santykis dar metus turi būti mažesnis už 3 procentus.
E. Macrono vyriausybė prognozuoja, kad šiemet deficitas sudarys 2,9 proc. BVP, tačiau, sparčiai augant ekonomikai, ši prognozė gali būti sumažinta.
2017 metais Prancūzijos BVP padidėjo 2 proc. ir prieaugis buvo kur kas didesnis negu 2016-aisiais, per kuriuos šalies ekonomika padidėjo 1,1 procento.
Pasak INSEE, augimo paspartėjimą visų pirma lėmė didėjančios investicijos.
