„Toks sprendimas turės teigiamą Lietuvos ekonomikai ir finansams, nes jie orientuoti į mūsų rinkos, ES ekonominio ir finansinio stabilumo užtikrinimą, o tai darys teigiamą įtaką ir Lietuvos makroekonominiams, finansiniams procesams, užtikrins deramą rinkos funkcionavimą. Lietuvai bus tikslinga prisijungti prie šios sutarties“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidentės patarėjas.
Anot jo, ir pasaulinė krizė, ir šiandien Europą ištikusi skolų krizė turėjo nemažai įtakos Lietuvos ekonomikai bei žmonių gyvenimui. Ateities įvykiai taip pat darys įtaką mūsų šaliai, todėl Lietuva turi būti jų dalyvė.
„Dabar vyksta intensyvios derybos tarp Graikijos skolintojų ir Graikijos vyriausybių ir kitų finansinių institucijų. Kol kas to susitarimo nėra, bet visi supranta, kad jis būtinas ir susitarimas turi būti gana greitai“, – sakė N.Udrėnas.
Jis sakė, kad kitą savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvaus neeilinėje Europos Vadovų Taryboje, kur bus aptarti galimi ES susitarimai dėl sustiprintos ekonominės sąjungos.
Pasak valstybės vadovės patarėjo, pagrindinės sutarties nuostatos nėra naujos ir Lietuva pagal jas jau gyvena.
„Šios nuostatos egzistuota galiojančiame Stabilumo ir augimo pakte. Tačiau laikas parodė, kad ne visos šalys atsakingai gyveno ir vykdė pačių nusistatytas taisykles. O krizė parodė, kiek mums kainuoja toks atskirų šalių narių nenoras laikytis bendrai priimtų finansų valdymo taisyklių“, – pabrėžė N.Udrėnas.
Pasak jo, šioje Europos Vadovų Taryboje tikimasi, kad „bus išreikštas solidarumas dėl atsakingos finansų politikos ateityje ir šalys narės ne tik įsipareigos, bet ir imsis šias nuostatas įgyvendinti“.
„Lietuva šiame kontekste palaiko ES institucijų siekį stiprinti ekonomikos politikos koordinavimą griežtinant fiskalinę drausmę“, – kalbėjo patarėjas.
Pirmadienį vyksianti Europos Vadovų Taryba turėtų patvirtinti minėtos sutarties tekstą. Sutartis turėtų būti pasirašyta kovo pradžioje.
Siekdami įveikti skolų krizę, daugumos ES šalių vadovai gruodį sutarė, kad reikia parengti naują sutartį, kuri numatytų griežtesnes fiskalines taisykles. Sutartis įpareigotų griežčiau kontroliuoti skolą, o 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito ribos nesilaikančioms šalims sankcijos būtų taikomos automatiškai.
