Esminės šio įstatymo normos, reikalaujančios atskirti gamtinių dujų tiekimo, transportavimo ir skirstymo veikla užsiimančių kompanijų nuosavybę pagal Europos Sąjungos (ES) trečiojo energetikos paketo reikalavimus, Lietuvoje turi įsigalioti 2013 metais.
Nors žinių apie būsimųjų derybų temas viešojoje erdvėje nėra daug, iš jų galima spręsti, kad esminis A. Medvedevo vizito tikslas – pamėginti įkalbėti Lietuvą neforsuoti „Lietuvos dujos“ turto skaidymo ir nesipriešinti bendresnei Rusijos energetikos politikai ES.
„Nors Lietuva iš “Gazprom„ pernai pirko tik šiek tiek daugiau nei 3 mlrd. kubinių metrų dujų (“Gazpromo„ eksportas į ES sudarė per 150 mlrd. kub. m), ji kėlė neproporcingai didelį galvos skausmą“, – dienraščiui tvirtino vienas apie būsimąjį A. Medvedevo ir A. Kubiliaus susitikimą gerai informuotas šaltinis.
Kaip galima spręsti iš aukščiausios politinės valdžios, kaimyninės šalies energetikos ministro Sergejaus Šmatko ir „Gazpromo“ valdybos pirmininko Aleksejaus Milerio pareiškimų, Rusija nežada susitaikyti su Europos Sąjungoje įgyvendinamo trečiojo energetikos paketo nuostatomis. Todėl paskelbė, kad tarptautiniuose teismuose ir Pasaulio prekybos organizacijoje kovos už savo, energijos išteklių tiekėjo, teisę pasiekti galutinį ES vartotoją.
„Tai kelia abejonių, ar „Gazprom“, kaip dujų tiekėjas ir vienas didžiųjų AB „Lietuvos dujos“ akcininkų, geranoriškai sutiktų dalyvauti pertvarkant šalies dujų sektorių taip, kaip reikalauja įstatymas“, – sakė finansų analitikas Valdemaras Katkus. Jo nuomone, todėl švelnesnė „Gazprom“ pozicija Lietuvoje būtų nelabai logiška.
V.Katkus dėl visiškai skirtingo Lietuvos valdžios ir „Gazprom“ požiūrio į dujų sektoriaus pertvarką nemato problemos: „Jeigu pozicijos skirtingos, mums svarbu palaikyti diskusiją, taip pat ir tarpininkaujant ES institucijoms.“ Jo nuomone, išorinis kontekstas – krentančios dujų kainos rinkose, „Gazpromo“ tiekimo problemos šalčių kaustomai Europai – Rusijos dujų monopolijai nepalankus.
„Galima spėti, kad „Gazprom-Export“ vadovas į Vilnių atvažiuoja kalbėtis ne abstrakčiai, o apie labai konkrečius dalykus“, – svarsto konsultacinės firmos „Abišala ir partneriai“ partneris Aleksandras Abišala.
Galėtų būti dar vienas ateities veiksnys, kuris turėtų įtakos keisti „Gazprom“ kainodaros politiką Lietuvoje – tai nauja ilgalaikė tiekimo sutartis. Tačiau šiuo klausimu trūksta aiškumo net tyrinėjant tikrąsias Lietuvos valdžios pateikiamas prognozes apie būsimąjį dujų poreikį šaliai.Todėl greičiausia, kad antradienį ant derybų stalo premjero kabinete rasis „Gazpromo“ siūlymas atidėti arba koreguoti šalies dujų sektoriaus reformą viliojant palankesnių kainų pagardais.
