Pernai statybos stadijoje, J.Vilemo teigimu, buvo 65 reaktoriai. Daugiausia – 27 – Kinijoje, 8 – Rusijoje, po 5 – Pietų Korėjoje ir Indijoje, 6 – ES šalyse, vienas – JAV. Dauguma – net 55 jų – PWR reaktoriai (suslėgto vandens reaktoriai).
„Branduolinės energetikos atgimimas vyksta tik Azijos šalyse ir Rusijoje. Kitur tik daug kalbų apie renesansą ir beveik jokio progreso“, – sakė profesorius.
Pasaulyje šiuo metu yra 444 branduoliniai reaktoriai. Bendra gali šiuo metu siekia 398 GW.
„Viltis apie renesansą reikia nukelti dar porai dešimtmečių“, – pridūrė profesorius.
Veiksniai, palankūs atominių elektrinių plėtrai, J.Vilemo teigimu, yra gera ekonominė šalies būklė, didelė energetinės sistemos galia (tam, kad apsimokėtų), spartus elektros poreikio augimas, sunkumai didinant tradicinių energijos šaltinių gavybą, energetinis saugumas, globalinis atšilimas, visuomenės nuomonė.
Be to, esą atominių elektrinių kaina nuolat auga: „Atominėje energetikoje statyba pradedama už pradinę, sutartą kainą, bet kas atsitinka (...) Prancūzai pradėjo statyti už 3,4 mlrd. eurų, dabar kaina išaugo jau daugiau nei iki 6 mlrd. eurų.“
J.Vilemo teigimu, branduolinė energetika neturėtų būti plėtojama šalyse, kur neįmanoma palaidoti visų susidariusių radioaktyvių atliekų ir kurios avarijų atveju nebūtų pajėgios savarankiškai susidoroti su jų pasekmėmis.
