Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 sausio 18d. 23:22

Prognozė: ECB šią savaitę įvyksiančiame posėdyje greičiausiai nekeis kurso

Paskola
123RF.com nuotr. / Pinigai

Koronaviruso plitimo atsinaujinimas ir nenuosekli vakcinacijos kampanijų pradžia gali slėgti Europos Centrinio Banko (ECB) valdytojų pečius, kai jie susitiks ketvirtadienį, tačiau manoma, kad šio mėnesio posėdyje bus susilaikyta nuo naujų veiksmų.

ECB valdančioji taryba, turinti 25 narius, greičiausiai nekeis itin laisvos pinigų politikos po to, kai praėjusio mėnesio susitikime įliejo daugiau stimulų į smarkiai nuo pandemijos nukentėjusią euro zonos ekonomiką.

Frankfurte įsikūręs bankas padidino Skubios turto pirkimo dėl pandemijos programos (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP) apimtį 500 mlrd. eurų iki 1,85 trln. eurų ir pratęsė ją galioti iki 2022 metų kovo.

Taip pat buvo paskelbta apie daugiau pigių paskolų bankams.

„Politikos formuotojai nekantraudami lauks posėdžio pabaigos... ir pakartos mantrą, kad padarys viską, ko reikia palaikyti euro zoną pandemijos metu“, – pareiškė „Capital Economics“ analitikas Andrew Kenninghamas.

Pasak jo, pagrindinis ECB rūpestis bus COVID-19 pandemijos poveikis viltims dėl ekonomikos atsigavimo 2021 metų pirmąjį ketvirtį.

Daugelis Europos vyriausybių vėl įvedė griežtus apribojimus, kad sustabdytų antrąją COVID-19 atvejų bangą, kurią papildė naujų, lengviau užkrečiamų atmainų aptikimas Didžiojoje Britanijoje ir Pietų Afrikoje.

Mažesnio kiekio, nei tikėtasi pirmųjų vakcinų nuo COVID-19 pristatymas, ypač Europos Sąjungoje, dar labiau pakurstė baimę, kad pandemija gali sukelti daugiau sumaišties.

Gruodžio mėnesį ECB prognozavo, jog 19 narių turinčioje euro zonoje ekonomikos augimas 2021 metais sieks 3,9 proc., po 7,3 proc. nuosmukio 2020 metais.

ECB vadovė Christine Lagarde neseniai pareiškė neturinti „priežasčių manyti, kad [banko] prognozė šiuo metu yra neteisinga“.

Visgi, pasak jos, jei valstybės narės privalėtų pratęsti ribojamąsias priemones po kovo mėnesio, tai sukeltų nerimo.

ECB vadovo postą užėmus Ch. Lagarde, bankas pradėjo beprecedentę paramą euro zonai, skirtą įveikti sveikatos krizę, taip pat paragino vyriausybes atlikti savo užduotį per fiskalines paskatas.

Be obligacijų pirkimo programos, ECB išlaikė rekordiškai žemas palūkanų normas ir vis dar skiria po 20 mlrd. eurų per mėnesį įmonių ir vyriausybių skoloms perimti pagal prieš pandemiją patvirtintą turto pirkimo schemą.

Obligacijų pirkimo programa siekiama išlaikyti mažas skolinimosi išlaidas, kad būtų skatinamos išlaidos ir investicijos bei didinamas augimas ir infliacija.

Visgi infliacija jau ne vienerius metu išlieka atkakliai maža ir 2020 metais net smuko į neigiamą zoną.

Remiantis ECB skaičiavimais, euro zonos infliacija iki 2023 metų palaipsniui ūgtels iki 1,4 procento.

Visgi šis skaičius toli gražu neatitinkant banko tikslo – šiek tiek mažiau nei 2 proc. siekianti infliacija.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką