Jis „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad „Rail Balticos“ problemos esmė yra ne išlaidos, o projekto beprasmybė.
„Vienas klausimas, ką mes tuo geležinkeliu vežiosime, kitas klausimas – ar vežėjai vertins faktą, kad jie valanda greičiau galėtų pasiekti Kauną“, – retoriškai klausė R.Kuodis. Jis atkreipė dėmesį, jog rengiantis „Rail Balticos“ geležinkelio statyboms nebuvo apsvarstytas išlaidų ir jų naudos santykis.
R.Kuodžio vertinimu, realiai viso projekto „Rail Baltica“ kaina Lietuvoje gerokai viršys dabar numatytus 800 mln. litų – galėtų siekti, įvertinus būsimus terminalus, net 10 mlrd. litų. Tačiau Lietuvos Vyriausybė vis tiek rodo didelį entuziazmą projektą tęsti.
„Lietuvoje įprasta: jeigu yra europinių pinigų, tada galima juos mėtyti į kairę ir į dešinę daug neskaičiuojant, kas daroma, ar tai naudinga. Lietuvoje procesas paprastai gerokai svarbesnis negu rezultatas. Per procesą byra pinigai – kas nors gauna užsakymų, iš ko nors išperkama žemė ir panašiai. Čia svarbu statyti, o ne tai, ar pastatytas objektas naudingas visuomenei, nes nereikalaujama įrodyti projektų naudos“, – sakė jis.
Siekdama atpiginti projektą, Lietuva dabar siūlo „Rail Baltica“ vėžę tiesti ant esamo pylimo ir vietoj naujos vėžės tiesimo rekonstruoti geležinkelio liniją nuo Lenkijos iki Kauno. Projektas taip atpigtų nuo 1,8 mlrd. litų iki 800 mln. litų.
