Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 23d. 05:59

Revoliuciniai virpesiai: S.Jakeliūnas mato pavojų, Lietuvos bankas – kuriamą nepasitikėjimą

Lietuvoje siūlys atlyginimus pervesti į „Revolut“ sąskaitas
„Revolut“ nuotr. / Lietuvoje siūlys atlyginimus pervesti į „Revolut“ sąskaitas

SEB arba „Swedbank“ bankai Lietuvoje turėtų būti parduoti, o finansų startuolis „Revolut“ gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui – tokia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno pozicija jau sukėlė revoliucingą Lietuvos banko reakciją. Rinką prižiūrinti institucija užsimena apie „viešojoje erdvėje formuojamą nepasitikėjimą šalies finansų sistema“, ekspertai perspėja, kad tai gali padaryti poveikį būsimoms fintech investicijoms, o pats parlamentaras teigia taip besirūpinantis Lietuvos finansų sistema.

LRT paviešinus, kad finansų startuolio „Revolut“ įkūrėjo tėvas dirba „Gazprom“, S.Jakeliūnas mato grėsmę dėl Lietuvoje veikiančio startuolio ir Rusijos valdžios sąsajų.

Jis sausio pradžioje kreipėsi į FNTT ir VSD dėl „Revolut“ veiklos ir jau yra gavęs atsakymus, kurių pats neviešina. Seimo komiteto pirmininkas anksčiau teigė norintis žinoti, ar tarp banko akcininkų gali būti su Rusijos politika susijusių asmenų.

Iš vienos pusės girdime Lietuvos kvietimus čia steigtis fintech įmonėms, iš kitos pusės, Seimo, matome kitą poziciją, keliančių didelių abejonių, – sako P.Vertelka.

LRT antradienį atskleidė, kad „Revolut“ įkūrėjo startuolio „Revolut“ vadovo Nikolajaus Storonskio tėvas dirba Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ priklausančiam tyrimų centrui „Gazprom promgaz“ generalinio direktoriaus pavaduotoju mokslui.

„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./„Gazprom“
„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./„Gazprom“

Tiesa, nei Europos centrinis bankas, suteikęs licenciją „Revolut“, nei Lietuvos bankas finansų startuoliui pretenzijų neturėjo. „Revolut“ akcininkų sąrašas, kuris prieinamas visiems, yra nagrinėtas ir Lietuvos institucijose.

Baiminasi dėl kuriamo nepasitikėjimo

Lietuvos bankas teigia, kad vertina ne asmeninius ryšius, o rizikas finansiniam stabilumu ar įmonės veiklai.

„Mes vadovaujamės informacija, kuri yra mums pateikiama. Kokia informacija buvo pateikta, aš negaliu komentuoti“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Marius Jurgilas
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Marius Jurgilas

Pasak jo, šiuo atveju kyla pavojų ne dėl „Revolut“ veiklos Lietuvoje, o dėl keliamo nepasitikėjimo šalies finansų sistema. „Mes matome riziką dėl keliamo nepasitikėjimo Lietuvos finansine sistema ir institucijomis, kurios atsakingos už tai“, – kalbėjo LB valdybos narys.

S.Jakeliūnas ne pirmą kartą pažeria abejonių Lietuvos banko veikla. Pavyzdžiui, praėjusių metų lapkritį jis pareiškė, kad dėl kilusios krizės atsakomybę Lietuvoje turėtų prisiimti Lietuvos bankas.

„Mano manymu, komerciniai bankai techniškai yra atsakingi dėl krizės. Lietuvos bankas atsakingas dėl to, kad neprižiūrėjo komercinių bankų“, – yra teigęs S.Jakeliūnas.

Beje, „Revolut“ licenciją yra suteikęs Europos centrinis bankas.

Iš išorės – keistas įspūdis

Asociacijos „Infobalt“ vadovas Paulius Vertelka sako, kad iš išorės Lietuva finansų rinkos investuotojams gali pasirodyti su skirtinga pozicija, ir tas nėra gerai.

„Iš vienos pusės girdime Lietuvos kvietimus čia steigtis fintech įmonėms, tapti centru Europoje, iš kitos pusės, Seimo, matome kitą poziciją, keliančių didelių abejonių. Tai yra šaudymas sau į koją, kuris gali atnešti neigiamų padarinių“, – 15min kalbėjo P.Vertelka.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Paulius Vertelka
Luko Balandžio / 15min nuotr./Paulius Vertelka

Finansinių paslaugų kompanijoms, svarstančioms kurtis Lietuvoje, gali atrodyti keistas toks skirtingas vertinimas. Be to, pasak P.Vertelkos, fintech kompanijos kviečiamos ir dėl to, kad Lietuvoje padidėtų konkurencija tarp šias paslaugas teikiančių įmonių. Tiesa, bent jau gerai tai, kad jau čia veikiančios kompanijos Seimo narių poziciją priima kaip asmeninę, o ne valstybės nuomonę.

Seimo narys sako, kad rūpinasi finansų stabilumu

S.Jakeliūnas, kalbėdamas su 15min, taip pat kartojo, kad jo keliami klausimai ir dvejonės – jo asmeninė iniciatyva ir nuomonė, o ne komiteto pirmininko ar Seimo nario pozicija.

„Keliu klausimus, kurie man rūpi, ir čia mano asmeninė, o ne komiteto ar Seimo nuomonė“, – teigė S.Jakeliūnas.

Tačiau ką jis mano apie Lietuvos banko perspėjimą, kad tai jau gali kelti grėsmę finansiniam stabilumui?

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Stasys Jakeliūnas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Stasys Jakeliūnas

„Man kaip tik rūpi finansinis stabilumas. Aš keliu klausimus atvirai dėl to, kad man taip rūpi, kaip piliečiui. Remiuosi faktais, įrodymais, dokumentais. Beje, švedų parlamento komitetas taip pat kėlė klausimus viešai dėl krizės sukėlėjų“, – sakė S.Jakeliūnas.

Jis atmeta kritiką, kad abejonės dėl finansinių institucijų viešojoje erdvėje gali atbaidyti investuotojus. „Reikia atskirti „Revolut“, kurio įkūrėjas turi sąsajų su „Gazprom“, nuo kitų dalyvių. Investicijos ir investuotojai yra labai svarbu, tačiau ne bet kokie. Finansų sritis, bankai yra labai jautri tema, ir jei kyla abejonės dėl to, reikia klausimus kelti viešai, ką ir darau“, – pridūrė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

„Revolut“ akcininkai – visiems prieinami

S.Jakeliūnas, kaip ir visi kiti, gali susipažinti su finansų startuolio „Revolut“ akcininkais, su jais galima susipažinti čia. Akcininkų sąraše dominuoja investiciniai fondai.

„Revolut“ akcininkų sąraše matyti, kad į startuolį yra investavę JAV, Europos fondai. Pavyzdžiui, „Balderton Capital V, L.P.“ fondas specializuojasi būtent investicijose į startuolius, ir savo portfelyje turi 2,62 mln. „Revolut“ akcijų. Fondas yra registruotas Londone.

„Revolut“ nuotr./Lietuvoje siūlys atlyginimus pervesti į „Revolut“ sąskaitas
„Revolut“ nuotr./Lietuvoje siūlys atlyginimus pervesti į „Revolut“ sąskaitas

Kitas stambusis akcininkas – „Point Nine Capital Fund III Gmbh Co.Kg“ savo svetainėje skelbiasi investuojantis į startuolius visoje Europoje. Fondas registruotas Vokietijoje, Berlyne.

2014 m. JAV įsteigtas investuotojų fondas „Index Ventures VII (Jersey), L.P.“ irgi skelbiasi investuojantis į technologijų, IT, finansų sektoriaus startuolius. „Revolut“ – vienas iš tokių.

Dar vienas JAV investuotojų fondas „Ribbit Capital“, investuojantis į startuolius, savo portfelyje taip pat turi „Revolut“ akcijų.

Iš viso JAV, Vokietijos ir kitų Vakarų šalių investiciniams fondams priklauso per 50 proc. akcijų.

Tarp „Revolut“ akcininkų ir DST fondas, kurio valdytojas yra Jurijus Milneris, apie kurio sąsajas su Kremliumi rašyta ne kartą. Jo fondai valdo 9,4 proc. „Revolut“ akcijų.

Daug rusiškų ir dvi lietuviškos pavardės

Lietuvos tarnybos vertino „Revolut“ akcininkų sąrašą, kuriame yra ne tik fondai, bet ir pavieniai asmenys. Žinoma, didžiausią dalį čia sudaro „Revolut“ įkūrėjas Nikolajus Storonskis.

Tarp smulkiųjų akcininkų – Vadimas Kučinskis, Denisas Seninas, Nikolajus Denisenko, Jevgenijus Beliaevas ir kiti. Dalis jų buvo prisidėję prie startuolio įkūrimo.

Beje, akcininkų sąraše buvo ir dvi lietuviškos pavardės – „Revolut“ vadovas Baltijos šalims vadovas Andrius Bičeika ir Valdas Kriaučiukas, tačiau abu jie akcijas jau yra pardavę.

Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – Andrius Bičeika
Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – Andrius Bičeika

M.Zalatorius: du „Revolut“ aspektai

Lietuvos bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius sako, kad diskutuojant apie „Revolut“ situaciją, svarbu atskirti du aspektus: finansinį – sisteminį ir nacionalinio saugumo.

LRVK/ Dariaus Janučio nuotr./Mantas Zalatorius
LRVK/ Dariaus Janučio nuotr./Mantas Zalatorius

„Revolut“ yra per maža bendrovė, kad būtų galima kalbėti apie sisteminę riziką. Lietuvoje turime tvirtą ir tvarią bankinę sistemą, kurioje veikia 8 bankai ir keliasdešimt kredito unijų. Visų šalyje veikiančių komercinių bankų turtas vertinamas 14 mlrd. eurų. „Revolut“, mūsų apytikriu skaičiavimu, laikomos vartotojų lėšos šiuo metu sudaro 100-150 mln. Eur, kai kurių ekspertų vertinimu, dar mažiau“, – 15min teigė jis.

Palyginimui – tokią pat specializuoto banko licenciją gavusi lietuviška „Mano unija“, veikianti tik Vilniuje, turi per 50 mln. Eur turto.

Pasak M.Zalatoriaus, su nacionaliniu saugumu siejami „Revolut“ veiklos aspektai yra visiškai kita tema ir jų oficialų vertinimą reikia palikti kompetentingoms institucijoms, o į daugelį keliamų klausimų apie „Revolut“ atsakytų viešumas, įmonei paskelbiant organizacijos bei naudos gavėjų struktūrą, programėlių renkamos informacijos pobūdį ir kita, sako jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

33:22
01:27
01:22

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką