Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 24d. 13:52

Rizikingiausiuose sektoriuose vis dar slypi šimtai milijonų neapskaitytų eurų

Grynieji eurai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Grynieji eurai

Lietuvoje šešėlis mažėja, tvirtina Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, tačiau rizikingiausiuose sektoriuose vis dar slypi šimtai milijonų neapskaitytų pajamų. Statybos ir remonto paslaugų sektoriuje, įvairiais vertinimais, šešėlyje slypi 600–700 mln. eurų, prekyboje naudotais automobiliais ir jų dalimis – dar šimtai milijonų. Eurostato duomenys rodo, kad pagal mokesčių surinkimą Lietuva stipriai atsilieka nuo kitų ES šalių.

Pirmadienį Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisija aptarė 2018–2019 metų kovos su šešėliu rezultatus.

Kancleris po posėdžio priminė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) jau anksčiau paskelbtą informaciją, kad iš šešėlio pernai ištraukta 160 mln. eurų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Algirdas Stončaitis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Algirdas Stončaitis

VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas pridūrė, kad Vyriausybės inicijuota priemonė, kad įmonės atsiskleistų savanoriškai dėl anksčiau pamirštų mokesčių, valstybės biudžetą papildė apie 40 mln. eurų, o apie 70 mln. eurų nesumokėtų mokesčių inspektoriai rado pasibaigus šiam laikotarpiui ir pradėję patikrinimus.

A.Stončaičio teigimu, šešėlis Lietuva mažėja – 2017 metais Lietuvoje šešėlis siekė beveik 23,8 proc. nuo BVP, 2019 metais, skirtingų vertintojų duomenimis, nuo 14,6 proc iki 22 proc.

Panašios tendencijos fiksuojamos ir Estijoje, kur 2017 metais šešėlio mastas vertintas 24,6 proc. nuo BVP, 2019 metais – 14,7 proc.

A.Stončaičio vertinimu, pastaruosius dvejus metus vyksta efektyvesnė kova su šešėliu, nes susitelkiama į rizikingiausius sektorius.

„Pavyzdžiui, prekyba turgavietėse. Nepristatysime prie kiekvienos sienos kilometro po sargą ir nesukontroliuosime kiekvieno įvežamo mėsos kilogramo į Lietuvos rinką, tačiau padarant apskaitos sistemą galima kontroliuoti visą mėsos patekimą į rinką“, – pabrėžė Vyriausybės kancleris.

Pasak jo, Vyriausybė siūlo, kad prekeivis kiekvieną dieną elektroninėje erdvėje užfiksuotų, kiek ir iš kur kilogramų mėsos turėjo.

„Sesijos pabaigoje turėtų apskaityti, kiek produktų liko. Ką tai duoda? Galime sistemiškai nesivaikant kiekvieno prekeivio fiksuoti, kokia mėsa, iš kur ir per ką pateko į mūsų teritoriją, kaip judėjo mėsos perdirbimas, prekyba ir kaip apskaityti mokesčiai“, – sakė A.Stončaitis.

Tiesa, nors Vyriausybė ir giriasi mažėjančiu šešėliu, Eurostato duomenys rodo, kad pagal pajamų surinkimą iš mokesčių Lietuva yra ketvirta nuo galo visoje Europos Sąjungoje (ES).

Mokesčių ir BVP santykis Lietuvoje 2018 metais buvo vienas mažiausių ir siekė 30,5 proc., kai ES vidurkis – 40,3 proc.

Kalbėdamas apie mažesnį nei kitose šalyse PVM surinkimo procentą, A.Klerauskas atkreipė dėmesį, kad nuo 2017 metų situacija gerėja. Jis rėmėsi efektyvumą rodančiu rodikliu – ar mokesčių mokėtojų deklaruojama ir vėliau sumokama PVM prievolė auga sparčiau nei vartojimas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Artūras Klerauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Artūras Klerauskas

„Nuo 2017 metu turime persilaužimą – nuolat deklaruojamos PVM prievolės augimas atsilikdavo nuo vartojimo ir taip buvo galima numanyti, kad dalis mokesčių paslepiama. Nuo 2017 metu turime augimą. 2019 metų trijų ketvirčių duomenys rodo, kad PVM prievolės augimas siekia 9 proc., ir gerokai viršija vartojimo augimą“, – pabrėžė A.Klerauskas.

Rizikingiausiuose sektoriuose – šimtai milijonų

Labiausiai pernai inspektorių stebėti sektoriai – statybos, naudotų automobilių prekyba, viešasis maitinimas, mėsos prekyba ir perdirbimas. Vien šiuose sektoriuose PVM surinkimas pernai išaugo 25 mln. eurų.

Tiesa, rizikingiausiuose sektoriuose vis dar slypi šimtai milijonų neapskaitytų eurų. Pasak A.Stončaičio, statybos ir remonto paslaugų sektoriuje, įvairiais vertinimais, šešėlyje slypi 600–700 mln. eurų, o prekyboje naudotais automobiliais ir jų dalimis – dar šimtai milijonų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr.
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr.

Vyriausybė sieks, kad ateityje nauji teisės aktai būtų vertinami ir per poveikį šešėlinei ekonomikai. „Turime metodiką, kaip vertinami galiojantys teisės aktai ir pasiūlysime, kad tai būtų daroma per šešėlio mažinimo prizmę“, – naują siūlymą pristatė A.Stončaitis.

Cigarečių kontrabandos mastai didėja

Nepaisant kovos su šešėliu, Lietuvoje didėja cigarečių kontrabandos mastas. Kaip tvirtino Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis, šiemet Muitinė jau sulaikė daugiau kontrabandinių cigarečių negu pernai per pirmąjį ketvirtį.

Šiais metais padidėjusį kontrabandinių cigarečių kiekį Muitinė sieja su 2019 metų pabaigoje gauta informacija, kad kaimyninėse valstybėse yra susikaupę pertekliniai tabako gaminių kiekiai – tai signalizavo, kad juos bus ketinama įvežti į ES per Lenkijos arba Lietuvos postus.

Muitinės kriminalinės tarnybos nuotr./2019 metais sulaikyta kontrabanda
Muitinės kriminalinės tarnybos nuotr./2019 metais sulaikyta kontrabanda

„Prielaida pasitvirtino ir metų pradžioje Lietuvos muitinės sulaikymai ganėtinai dideli. Tos tendencijos neramina“, – pabrėžė J.Miškinis.

Cigaretės – bene jautriausia prekė šešėliui ir šioje srityje šešėlis siekia apie 19 proc. Iš viso cigaretės sudaro apie 85 proc. Muitinės sulaikomų prekių vertės.

Siekiant efektyviau kovoti su kontrabanda, po mėnesio Šalčininkų poste planuojama įrengti stacionarų rentgeno aparatą, vėliau toks pat turėtų atsirasti ir Kenos geležinkelio poste.

Beje, Muitinė skaičiuoja užkardytą žalą, kuri prilyginama, kokia žala galėtų būti padaryta, jei konfiskuotos prekės patektų į vidaus rinką. Per 2019 metus Muitinės užkardyta žala sudarė 31 mln. eurų.

A.Stončaitis pritarė, Lietuva susiduria su dideliu spaudimo kontrabandos srityje iš aplinkinių šalių – tiek muitinė, tiek policija sulaiko vis daugiau kontrabandos.

„Kontrabanda – viena iš rykščių Lietuvai ir visai Rytų Europai. Mes fiksuojame tendenciją, kad Lietuvai ir šiuo metu yra didelis spaudimas kontrabandos srityje iš aplinkinių šalių. Beje, kontrabandos rinka greitai reaguoja į pokyčius – pavyzdžiui, padidėjo muitinės sulaikomo kaitinamojo tabako – anksčiau kontrabandoje tokios prekės nežinojome, bet kadangi vartojimo tendencijos pasikeitė, mes reaguoja“, – pabrėžė jis.

Krės odontologiją ir būsto nuomos platformas

Šiais metais mokesčių inspektoriai didelį dėmesį skirs odontologijos ir dalijimosi platformoms – būsto nuomos, tokioms kaip „Airbnb“, ar pavėžėjimo, pavyzdžiui, „Bolt“. Pasak A.Klerausko, dalijimosi platformų problema sprendžiama europiniu lygmeniu: Europos Komisijos (EK) darbo grupėse rengiami dokumentai, kurie įpareigos platformos savininkus Europos mastu teikti duomenimis.

Kol šios prievolės nėra, VMI kreipiasi į platformų savininkus skirtingose šalyse, tačiau pripažįsta, kad iš vienų platformų duomenis gauti lengviau, iš kitų sudėtingiau.

„Kai Lietuvoje buvo patikslintas teisinis reguliavimas ir pareiga teikti duomenis, paaiškėjo, kad pusė pavežėjų uždirbtų pajamų buvo nedeklaruotos lyginant su tomis, kurios buvo apskaitytos platformose“, – pabrėžė A.Klerauskas.

O odontologija mokesčių inspektorių akiratyje atsidūrė jau seniai, nes panagrinėję šio sektoriaus įmonių deklaruojamus duomenis apie tariamai mokamą realų darbo užmokestį pastebėjo, kad šie neatitinka realybės.

„Tariamai specialistams išmokamas darbo užmokestis yra du kartus mažesnis negu poliklinikose. Be to, yra daugybė kitų indikacijų, rodančių, kad neapskaitymo lygis yra didelio masto“, – pabrėžė A.Klerauskas.

Pasak A.Stončaičio, nors ši paslaugų sritis, atrodytų, siaura, šešėlio mastai įspūdingi.

„Nepriklausomų vertintojų nuomone, tai šešėlyje gali būti daugiau negu pusė šioje palyginus siauroje srityje besidarbuojančių įmonių ar pagal kitas veiklos rūšis veikiančių piliečių“, – pabrėžė A.Stončaitis.

Nesurenkamas milijardas iš PVM

Kaip jau rašė 15min, penktadienį Stepono Kairio fondo surengtoje diskusijoje apie tai, kokios mokesčių sistemos Lietuvai reikia, žymūs ekonomistai pabrėžė, kad Lietuvos valstybės biudžetas neatitinka šalies lygio ir yra per mažas. Jie pabrėžė, kad patobulinus mokestinę sistemą ir mokesčių surinkimo kontrolę biudžetas galėtų pasipildyti 2 mlrd. eurų.

Ekonomistas Raimondas Kuodis pabrėžė, kad Lietuvoje nesurenkama apie milijardą eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

„Jis nesurenkamas ne tik dėl senųjų vagysčių formų, bet vis didesnį mastą įgaunančio įmonių savininkų vartojimo per įmones. O tai dar labiau prisideda prie regresinės mokesčių sistemos. Ji regresinė dėl PVM, nes tas pats mokesčio tarifas ir močiutei „ant duonos“, ir verslininkui“, – akcentavo ekonomistas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

08:43
06:47

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

02:17
05:19
02:24

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką