Praėjo daugiau negu mėnuo nuo Rusijos įvesto draudimo importuoti tam tikrus produktus iš Vakarų šalių. Prekybos embargas buvo įvestas ES šalyse, JAV, Australijoje, Kanadoje ir Norvegijoje pagamintiems pieno produktams, žuviai, vaisiams ir daržovėms. Iš karto po šio draudimo į paniką puolė daugelis mažmenine prekyba užsiimančių verslininkų Rusijoje. Jie skundėsi, kad tiekėjai smarkiai pakėlė produktų kainas, o netrukus kainų pokytį pajuto ir eiliniai pirkėjai.
Vis dėlto, nors valdžia šalies piliečiams bando įteigti, kad greitai Rusijos parduotuvių lentynos bus užverstos šalyje pagamintomis prekėmis, tačiau kainų augimas pastebimas ne tik importinių, bet ir rusiškų produktų segmente.
Parduotuvėse mėsos kaina pakilo nuo 30 iki 100 rublių (nuo 2 iki 7 Lt), pieno nuo 15 iki 22 rublių (1–1,5 Lt), sūrių – net nuo 55 iki 200 rublių (4–14 Lt). Itin smarkiai šoktelėjo lašišos kaina – nuo 130 iki 200 rublių (9–14 Lt). Vartotojai skundžiasi, jog vištienos kaina išaugo 23 proc., kiaulienos 30 proc., o jautienos net 40 proc.
Esant tokioms aplinkybėms, Rusijos valdžia vis daugiau dėmesio skiria šalies žemės ūkio produktų gamintojams. Premjeras Dmitrijus Medvedevas surengė keletą susitikimų, kurių metu aptartos Rusijos žemės ūkio plėtros gairės.
Pirmieji valstybės asmenys nusiteikę optimistiškai. Jie įsitikinę, kad susiklosčiusi padėtis duos impulsą ekonominiam šalies vystymuisi, o vėliau ant prekybos centrų lentynų atsiras daugiau Rusijoje pagamintų prekių. Vis dėlto tai nereiškia, kad bus sustabdytas kainų kilimas.
Remiantis optimistiniu Rusijos valdžios scenarijumi, jau 2020 m. šalis turėtų importuoti pusantro milijono tonos mažiau paukštienos ir beveik trim su puse milijonų tonos mažiau pieno produktų.
Be to, Rusijos valdžia priėmė nuostatas, kiek procentų tam tikrų maisto produktų turi būti pagaminti šalies viduje. Pavyzdžiui, ne mažiau kaip 95 proc. grūdų, 95 proc. bulvių, 80 proc. cukraus ir 80 proc. augalinio aliejaus. Maskva taip pat užsibrėžė tikslą, jog Rusijos prekybos centruose turėtų būti ne mažiau kaip 85 proc. rusiškų mėsos produktų ir ne mažiau kaip 90 proc. pieno produktų.
JAV ir ES šalyse egzistuoja kokybės standartai, kurių laikomasi, tuo tarpu naujosios Rusijos prekybos partnerės ne itin pasižymi kokybiškų prekių gamyba.
Vis dėlto, nors valdžia šalies piliečiams bando įteigti, kad greitai Rusijos parduotuvių lentynos bus užverstos šalyje pagamintomis prekėmis, tačiau kainų augimas pastebimas ne tik importinių, bet ir rusiškų produktų segmente.
Kainų augimas priklauso nuo keleto veiksnių, kurių negalima ignoruoti. Pavyzdžiui, dėl pabrangusio pašarų, kurių kaina šoktelėjo jau tris kartus, lyginant su 2011-2012 metais. Kainos kyla ir dėl to, jog gamintojai bet kokį kainų didėjimą aiškina įvestomis sankcijomis, nors tai ir gali būti netiesa.
Beatodairiškas importo ribojimas nėra gera idėja. Pirmiausia, Rusijos ūkininkai prarado stimulą konkuruoti su Vakarų gamintojais, ir nuo šiol diktuoja savo sąlygas rinkai. Finansų ekspertas Vitalijus Cvetkovas teigia, kad konkurencijos sumažėjimas lemia aukštesnę kainą ir žemesnę produktų kokybę.
„Aš nesakau, kad norvegiška žuvis arba lenkiški obuoliai yra geresni nei mūsų. Esu įsitikinęs priešingai. Tačiau norvegai ir lenkai, skirtingai nuo mūsų gamintojų, gali pasiūlyti optimalų kainos, kokybės ir greičio santykį“, – tikino V.Cvetkovas.
Be to, padidės importas iš naujųjų prekybos partnerių, tokių kaip Kinija ir Lotynų Amerikos šalys. JAV ir ES šalyse egzistuoja kokybės standartai, kurių laikomasi, tuo tarpu naujosios Rusijos prekybos partnerės ne itin pasižymi kokybiškų prekių gamyba.
Dar 2002 m. Rusija uždraudė kiniškos kiaulienos importą dėl to, kad nebuvo pateikta informacija apie infekcinių ligų protrūkį šalyje. Tai reiškia, kad Rusijos vartotojas atsidurs nepavydėtinoje situacijoje – už prastesnės kokybes prekes reiks mokėti gerokai daugiau.
