„Sustojęs prekių srautas į Rusijos rinką kol kas nepaveikė turto areštų statistikos, – teigia Centrinės hipotekos įstaigos Registrų veiklos koordinavimo departamento direktorius Arnoldas Tomaševičius, – rugpjūtį įregistruoti 819 turto arešto aktai, kuriais areštuotas 682 įmonių turtas, kai tuo pat metu pernai įregistruota 790 arešto aktų, kuriais areštuotas 690 įmonių turtas.“
„Lietuviškus maisto produktus į Rusiją eksportuoja ne tiek daug įmonių. Be to, dauguma jų – stambios bendrovės, turinčios pakankamai rezervų susitvarkyti su kilusiomis problemomis. Maisto produktų gamintojai šiemet rugpjūtį patyrė tik 10 areštų, o prieš metus jų buvo 12. Įšaldyto turto vertė išvis nukrito nuo beveik 10 mln. Lt iki mažiau nei pusės milijono. Kita kalba – transportininkai, – sako „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Viktorija Puikutė. – Įmonių, vežančių krovinius į rytus, ne viena dešimtis, o kai kurios iš jų turi pakankamai išteklių išsilaikyti, kol eksportuotojai atras naujus pirkėjus savo prekėms. Pernai rugpjūtį turto areštus patyrė 84 transportininkai, šiemet – 108. Bendra areštuoto turto vertė ūgtelėjo nuo 2,1 mln. iki daugiau kaip 4,1 mln. litų.“
Šiame fone nekaip atrodo įmonės, dirbančios su nekilnojamuoju turtu. O juk vasara – pats statybų įkarštis, be to, laukiant euro itin padaugėjo ir nekilnojamojo turto sandorių. Kaip ten bebūtų, tačiau šį rugpjūtį pirmame didžiausius areštus patyrusių įmonių dešimtuke – trys įmonės, užsiimančios statyba, dar dvi – nekilnojamojo turto operacijomis. Iš statybininkų stambiausią 10,47 mln. Lt dydžio areštą areštą rugpjūtį patyrė „Statybų ekspertas“. Iš užsiimančių nekilnojamojo turto operacijomis didžiausias – 1,6 mln. Lt – areštas uždėtas „Nevėžio vingis“.
Pernai rugpjūtį bendrą areštuoto įmonių turto vertė viršijo 97 mln. litų, šiais metais suma siekė 71 mln. litų.
