Šį padidėjimą lėmė išaugusios kainos vertybinių popierių rinkose, į gyventojų pensijų fondus iš „Sodros“ pervestos naujos lėšos ir sumažėjęs bendras namų ūkių paskolų portfelis. Minimu laikotarpiu gyventojai sumažino savo finansinius įsipareigojimus, t. y. grąžino paskolų daugiau, negu skolinosi, o dėl sumažėjusių indėlių palūkanų aktyviau domėjosi investicijų fondais ir kitomis taupymo priemonėmis. Šie duomenys yra skelbiami pirmą kartą SEB banko parengtoje ketvirčio apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“.
„Įvertinus pirmo šių metų ketvirčio statistinius duomenis, gali atrodyti, kad namų ūkiai tapo turtingesni, tačiau iš tiesų tai tik statistinė iliuzija. Turtas dėl kainų pokyčio padidėjo tik laikinai – jei vertybinių popierių rinkos netaps stabilesnės, dabartinės vertybinių popierių kainos gali ir vėl sumažėti“, − sako apžvalgos autorė Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Namų ūkių finansinio turto grynajai vertei jau nuo praėjusių metų pradžios teigiamą įtaką daro pradėjęs mažėti paskolų portfelis. Per pirmą šių metų ketvirtį dėl sumenkusios paskolų paklausos ir gyventojams jau suteiktų paskolų dalies grąžinimo bendras finansų institucijų suteiktų paskolų portfelis Lietuvoje sumažėjo 1,5 proc., arba 413 mln. litų.
Pirmo ketvirčio statistika taip pat rodo, kad, sumažėjus galimybei taupyti, didžiausia dalis naujų santaupų statistiškai teko tokioms taupymo priemonėms, kai gyventojams nereikia papildomai skirti savų lėšų, arba kurias, taikydama mokesčių lengvatas, skatina valstybė, t. y, antros pakopos pensijų fondams ir gyvybės draudimui.
Aptariamu laikotarpiu naujų santaupų (įmokų ir išmokų skirtumo) pagal gyvybės draudimo sutartis buvo beveik perpus daugiau negu pernai tuo pačiu metu, o į antros pakopos pensijų fondus pervestos lėšos šį ketvirtį sudarė didžiausią naujų gyventojų santaupų dalį – 81,5 mln. litų. Iš viso per pirmą šių metų ketvirtį indėlių sąskaitos, investicijų fondai, gyvybės draudimo sąskaitos, antros pakopos pensijų fondai pasipildė 251 mln. litų naujomis santaupomis.
„Banko sąskaitose kaupiamos namų ūkių lėšos rodo, kad gyventojai neskuba pervesti pinigų į terminuotųjų indėlių sąskaitas. Priežasčių tam gali būti įvairių, pavyzdžiui, žmonės svarsto, kad šių pinigų gali prireikti greičiau – išleisti vartojimo ar kitoms reikmėms. Be to, sumažėjusios indėlių palūkanos paskatino gyventojus domėtis kitomis taupymo galimybėmis, pavyzdžiui, investavimo priemonėmis, kurios yra rizikingesnės, bet, palankiai susiklosčius aplinkybėms, leidžia tikėtis didesnio pelno“, − pasakoja SEB banko šeimos finansų ekspertė.
J. Varanauskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad galimybė papildomai sutaupyti artimiausiu metu padidėjo dėl prasidėjusio vasaros sezono, t. y. laikinai sumažėjus būsto šildymo išlaidoms.
SEB banko „Namų ūkių finansinio turto barometras“ – tai šalies gyventojų finansinio turto, kaupiamo finansų įstaigų sąskaitose, ketvirčio apžvalga, kurioje analizuojami praėjusio ketvirčio šių sąskaitų pokyčiai, priežastys ir galima įtaka namų ūkių finansiniam turtui ateityje. Rengiant apžvalgą, remiamasi SEB banko, Lietuvos banko, Lietuvos bankų asociacijos, Statistikos departamento, Vertybinių popierių komisijos, Draudimo priežiūros komisijos, Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo skelbiama informacija.
