Tiesa, į „pliuso“ teritoriją įžengė tik valstybės sektoriaus įmonės ir įstaigos. Teigiamą įtaką ketvirtojo ketvirčio statistikai turėjo ir „proginės“ premijos, apie ką daugelis įmonių negalėjo nė svajoti 2009 m. pabaigoje.
SEB banko prognozėmis, darbo užmokestis ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį turėtų būti 3,5 proc. didesnis negu atitinkamu 2010 m. laikotarpiu.
Nenuostabu, kad kol kas atlyginimai smarkiausiai ūgtelėjo ten, kur jaučiamas didžiausias ekonominės veiklos pagyvėjimas – eksporto sektoriuose. Antai apdirbamosios pramonės darbuotojų užmokestis per metus padidėjo 1,7 proc. Tuo tarpu į vidaus rinką orientuotoje statyboje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje darbo užmokestis tebemažėjo. Atlyginimai kilo ir tų šakų specialistams, kur aktuali darbo jėgos trūkumo problema – pavyzdžiui, informacijos ir ryšių paslaugų sektoriuje.
SEB banko išplatintame pranešime teigiama, kad apžvelgiant Statistikos departamento darbo užmokesčio rodiklius, verta aptarti idėją didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) nuo 800 Lt iki 900 Lt, o vėliau – iki 1 000 Lt. Pirmasis numatomas kilstelėjimas reikštų MMA padidinimą 12,5 proc., antrasis – dar 11,1 proc. Toks kilimas darbo rinkoje šiuo metu natūraliai pasiekiamas vos keletui sėkmingiausių pramonės sektorių ir smarkiai lenkia šalies ūkio vidurkį.
Kita vertus, vidutinis darbo užmokestis 2011 m. yra pasmerktas kilti. SEB banko prognozėmis, darbo užmokestis ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį turėtų būti 3,5 proc. didesnis negu atitinkamu 2010 m. laikotarpiu. Yra keletas kozirių, kuriais privataus sektoriaus darbuotojai jau šiemet pasinaudos per darbo užmokesčio derybas. Pirma, nepaisant aukšto nedarbo lygio, kai kuriuose ūkio sektoriuose jaučiama kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problema, atgyja krizės metu primiršta galvų medžioklė.
Galimybės emigruoti vis labiau vilioja – pagrindinių emigracijos taikinių ekonomikos padėtis gerėja sparčiau nei Lietuvoje. Be to, gegužę lietuviams atsiveria Vokietijos darbo rinka. Nemažai tautiečių ir nesistengia atsispirti šioms pagundoms, ketindami emigruoti artimiausioje ateityje. Atlyginimų kilimą skatinanti darbo pasiūla mažėja ir dėl šalies ekonomikos atsigavimo. Bedarbiai įtraukiami į vietos darbo rinką, o potencialių darbuotojų pasirinkimas darbdaviams siaurėja.
Garsiau reikalauti didesnių atlyginimų vers ir didėjanti infliacija. SEB banko prognozėmis, 2011 m. vidutinė metinė SVKI infliacija sieks 3,5 proc. Taigi darbo užmokesčio didėjimą iš esmės neutralizuos spartesnis kainų lygio kilimas. Savo ruožtu lūkesčiai, kad atlyginimai didės, skatins paklausos infliaciją. Tikėtina, kad ims veikti darbo užmokesčio kainų spiralė, šiuo verslo ciklo laikotarpiu itin kenksminga vidaus vartojimo atsigavimui.
Neabejotina, kad atlyginimų tendencijos 2011 m. pavienėse įmonėse ir įstaigose bus skirtingos. Darbo užmokesčio stabilumas užprogramuotas valstybės sektoriuje. Kaip ir 2010 m., išliks atlyginimų augimo atotrūkis tarp eksportuojančių ir vidaus rinkoje dirbančių įmonių.
