Sparčios pasaulio ūkio plėtros nesitikima dėl euro zonos skolų krizės, tačiau vilčių teikia geresnės JAV ir Kinijos ekonomikos perspektyvos. Baltijos šalys atsispirs neigiamoms tendencijoms – joms pagelbės pagerėjęs konkurencingumas.
Pasak SEB grupės analitikų, pastaraisiais mėnesiais rekordiškai aktyvi skatinančioji centrinių bankų pinigų politika leido lengviau atsikvėpti finansų rinkoms, ypač euro zonoje. ECB pritaikytos priemonės užkirto kelią kredito trūkumo užuomazgoms, tačiau būtent euro zonos ekonomikos šiemet laukia didžiausi iššūkiai. Euro regionas neišvengs ekonomikos susitraukimo 2012 m., todėl jame didės nedarbas ir prastės darbo užmokesčio perspektyvos. Labiausiai nukentės Pietų Europos valstybės, tuo tarpu Vokietijos ekonomika santūriai ūgtelės. SEB grupės analitikų nuomone, euro zona toliau išliks dabartinės sudėties, nors netikrumas dėl Graikijos ir Portugalijos ateities valiutos sąjungoje yra itin didelis.
Atsvarą euro zonos nuosmukiui suteiks JAV ir Kinijos ekonomika, teigia SEB grupės analitikai. „Greitesnis nei tikėtasi JAV ekonomikos atsitiesimas, nepaisant silpnos būsto ir darbo rinkos, gerina vartotojų, verslininkų ir akcijų biržos nuotaikas ir turėtų persiduoti kitoms šalims“, – pastebi ekspertai. Tuo tarpu Kinijos ūkio plėtra išliks sparti, o šios valstybės vadovai veikiausiai prisiims daugiau atsakomybės stabilizuojant pasaulio ūkį.
SEB grupės analitikų prognozėmis, infliacija artimiausiais metais bus nedidelė, nes gamybos pajėgumų panaudojimo lygis yra santykinai žemas. Spartesnį kainų kilimą gali kelti nebent žaliavų pabrangimas (pavyzdžiui, dėl neramumų Viduriniuosiuose Rytuose). Mažos infliacijos sąlygomis Europos centrinis bankas nedidins palūkanų normų nei šiemet, nei kitąmet, prognozuojama apžvalgoje.
Rytų Europos regione analitikai tikisi pastebimo ekonomikos plėtros sulėtėjimo, visų pirma, dėl nepalankių eksporto rinkų perspektyvų. Geriausiai ekonomikos skersvėjus atlaikys Rusija ir Lenkija, tuo tarpu Baltijos šalių BVP augimo tempas pastebimai sumenks. SEB grupės analitikų teigimu, Baltijos šalių ūkio atsigavimui 2011 m. didelės įtakos turėjo dinamiškas ir konkurencingas šalies eksportas bei valstybių taikytos finansų taupymo priemonės. Ekspertai pažymi, kad dabar Lietuva, Latvija ir Estija yra žymiai geriau pasirengusios atlaikyti išorės paklausos šoką nei pastarosios krizės metu.
„Lietuvos ekonomikai šiemet didžiausią grėsmę tebekelia paklausos smukimas eksporto rinkose bei neramumai tarptautinėje finansų rinkoje, galintys atsiristi iki mūsų šalies. Kita vertus, Lietuvos stiprybė yra tai, jog didžiausi mūsų šalies eksporto srautai keliauja į mažiau skolų krizės pažeistas valstybes. Be to, po santūraus atsigavimo praėjusiais metais stabilizuosis vidaus vartojimas ir todėl Lietuvos ūkis 2012 m. turėtų augti kukliai, bet subalansuotai“, – teigė SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
