Leidinyje pabrėžiama, kad Kinijos ekonomikos lėtėjimas kels didžiausią riziką ekonomikos ir rinkų stabilumui 2016 metais, tačiau tikimasi, kad ši grėsmė bus suvaldyta. JAV centrinis bankas jau šių metų gruodį turėtų pagaliau pasiryžti didinti bazinių palūkanų normas.
JAV ekonomika šiais metais paaugs 2,5 proc., o 2016 metais plėtra paspartės iki 2,9 procento. Nors pramonėje bus juntami neigiami padariniai dėl stiprėjančio JAV dolerio, vidaus vartojimas ir statybų sektorius toliau augs. Namų ūkių vartojimui JAV teigiamą įtaką turi sparčiai didėjantis vidutinis darbo užmokestis ir kritusios energetinių atsargų kainos, o demografiniai pokyčiai yra palankūs gyvenamojo būsto sektoriaus plėtrai. Ekonomikos kilimas skatins ir nedarbo lygio mažėjimą, kuris per ateinančius dvejus metus sumažės iki 4,2 procento.
Nebelieka didesnių abejonių dėl Federalinio rezervų banko (FED) sprendimo gruodžio mėnesį padidinti bazines palūkanų normas pirmą kartą nuo 2006 metų. Tikėtina, kad artimiausiais ketvirčiais infliacija šalyje dar nekels rūpesčių, tad JAV centrinis bankas vykdys palūkanų normų kėlimo politiką neskubėdamas. SEB ekonomistai tikisi, kad dar kitas FED sprendimas didinti palūkanų normas bus priimtas ateinančių metų birželį.
Euro zonos ūkis 2015 metais didės 1,5 proc., tačiau ateinančiais metais paspartės iki 2 proc. dėl silpno euro ir mažų palūkanų normų. Be įsibėgėjančios Vokietijos ir Ispanijos, sparčiau vystysis Prancūzijos ir Italijos ekonomika. Žinoma, besitęsianti pabėgėlių krizė ir naujausi teroristiniai išpuoliai regione sukuria naujų politinių iššūkių bandant rasti bendrus sprendimus. Tiesa, pabėgėlių problema kol kas yra daugiau humanitarinė nei ekonominė, tačiau labai tikėtina, kad ji reikalaus vis didesnių ES šalių biudžeto išlaidų.
SEB ekonomistai prognozuoja, kad Europos centrinis bankas (ECB) aktyvins kiekybinę skatinamąją pinigų politiką ir gruodį sumažins indėlių, laikomų ECB, palūkanų normą 10 bazinių punktų iki -0,3 proc. ir 10–20 mlrd. eurų nuo dabartinių 60 mlrd. eurų per mėnesį padidins turto pirkimo programos mastą. JAV ir Europos centrinių bankų planuojami skirtingi pinigų politikos veiksmai turėtų priartinti euro ir JAV dolerio kursą prie vieneto kitų metų vasarą.
Dėl didėsiančių bazinių palūkanų normų rinkoje augs skolinimosi JAV doleriais palūkanos, o tai bus didelis iššūkis besivystančioms šalims. Beje, artimiausiu metu nesitikima, kad žaliavų kainos pakeis kryptį, tad dėl to toliau didės šalių, priklausančių nuo žaliavų rinkų, vidaus problemos.
SEB strategai paliko nepakeistą 55 JAV dolerių už barelį vidutinės „Brent“ naftos kainos prognozę ateinantiems metams. Ji yra 2 JAV doleriais didesnė negu tikėtina šių metų vidutinė naftos kaina. Dėl nepalankių veiksnių rinkoje yra didesnė tikimybė, kad kaina bus mažesnė, o ne didesnė negu prognozuojama. Didelę įtaką naftos kainai gali turėti Irano naftos eksporto šuolis 2016 metų pirmąjį pusmetį bei dar, tikėtina, šiek tiek sustiprėsiantis JAV doleris kitų valiutų atžvilgiu.
Kinijos ekonomikos plėtra 2016 metais veikiausiai sulėtės iki 6,5 procento. Kinijos centrinis bankas neabejotinai mažins bazines palūkanų normas ir privalomųjų atsargų normą bankams taip skatindamas ekonomiką. Tai, ar pavyks šios šalies valdžiai išvengti spartesnio ūkio plėtros lėtėjimo, lems ir vyraujančios nuotaikos kapitalo ir žaliavų rinkose. Mažėjantys Kinijos žaliavų pirkimai turi didžiausią neigiamą įtaką žaliavas į šalį eksportuojančioms valstybėms, tokioms kaip Australija ar Brazilija, o įtaka ES ir JAV ekonomikai dėl Kinijos yra mažesnė ir rizikos, tikėtina, bus suvaldytos.
„Lietuvos ekonomika, būdama ypač atvira, priklausys nuo pasaulyje vyraujančių rizikų, bet atsižvelgiant į tai, kad euro zonoje kitais metais ūkio plėtra spartės, o tos Lietuvos verslo įmonės, kurioms užsivėrė Rusijos rinka, gana sėkmingai pradėjo eksportuoti produktus į kitas rinkas, manome, kad Lietuvos eksportas ir visa ekonomika 2016 metais augs sparčiau,“ – sakė SEB banko Lietuvoje vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.
