Nustatant, kiek yra patenkinti savo finansine padėtimi, Baltijos šalių gyventojai buvo paprašyti bendrai įvertinti savo turimą turtą, skolas, santaupas ir pajamas. 38 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, kad yra nepatenkinti dabartine finansine padėtimi. Taip nurodė 41 proc. apklausos dalyvių Latvijoje ir 27 proc. Estijoje. Nurodžiusių, kad yra šiek tiek arba labai patenkinti savo finansine padėtimi, Lietuvoje yra 20 procentų. Tai truputį mažiau negu Latvijoje (24 proc.) ir perpus mažiau negu Estijoje (46 procentai).
Apklausos atsakymų rezultatus perskaičiavus pagal dešimtbalę skalę (pagal kurią skiriama 0 balų, jei gyventojas labai nepatenkintas, o 10 balų, jei labai patenkintas), gauta, kad Lietuvos gyventojai savo finansinę padėtį vertina vidutiniškai 4,4, latviai 4,3, o estai – 5,4 balo.
Dažniau nepatenkinti gaunantys mažas pajamas, įgiję žemesnį išsilavinimą ir vyresni
„Lietuvoje gyventojų finansinės padėties vertinimas labiausiai skiriasi ir priklauso nuo pajamų, tenkančių vienam gyventojui, išsilavinimo, amžiaus ir gyvenamosios vietovės. Suprantama, kad, didėjant pajamoms, mažėja nepatenkintų gyventojų dalis. Tarp tokio pat dydžio pajamų gavėjų mažiau nepatenkinti tie, kas yra įgiję aukštesnį išsilavinimą, yra jaunesni“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Anot jos, mažesnis nepasitenkinimas dabartine padėtimi susijęs su didesne galimybe rinktis ir pačiam keisti savo finansinę padėtį, kas labiau būdinga jaunesniems, įgijusiems aukštesnį išsilavinimą žmonėms. „Daugiau nepatenkintų yra tarp pensininkų, bedarbių, mažiau – tarp studentų, vadovų ar verslo savininkų“, – sako ji.
Geriausiai savo finansinę padėtį vertina Kauno apskrities gyventojai
Vertinant pasitenkinimo finansine padėtimi rodiklius įvairiuose šalies regionuose, matyti, kad labiausiai patenkinti savo finansine padėtimi yra Kauno apskrities gyventojai. Jų pasitenkinimo savo finansine padėtimi balas – 4,6. Mažiausiai patenkinti Vakarų Lietuvos (Klaipėdos ir Tauragės apskričių) gyventojai, savo finansinę padėtį vertinantys 4,2 balo. Panašus ir Vilniaus apskrities gyventojų vertinimas. Nors sostinėje, kur mokamas didžiausias vidutinis darbo užmokestis, patenkintų savo finansine padėtimi ne mažiau negu kituose regionuose (21 proc.), tačiau gerokai daugiau ir nepatenkintų (42 proc.).
„Skirtingas įvairių regionų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad svarbu ne tik tai, kaip pats gyveni, bet ir tai, kaip gyvena aplinkiniai. Tuose regionuose, kur gyventojai geriau vertina savo finansinę padėtį, jų pajamos yra vienodesnės, o regionuose, kur gyventojai savo finansinę padėti vertina prasčiau, egzistuoja didesni pajamų skirtumai“, – sako J.Varanauskienė.
