Šalies vadovės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė, pristatydama pataisas Seimui tvirtino, kad „sąžiningos konkurencijos keliu Lietuvai eiti“ siūlo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), ir kitų Europos Sąjungos šalių patirtis.
L.Antanavičienė pabrėžė, kad siekiant efektyvesnės kovos su nesąžininga konkurencija rezultatų, būtina stiprinti vartotojų teisių gynimo priežiūros institucijas.
„Tobulėja ne tik galimybės nustatyti pažeidimus, bet ir verslo galimybės nuslėpti pažeidimus“, – teigė prezidentė patarėja.
Pasak L.Antanavičienės, pataisomis siūloma spręsti tris problemas: adekvačios atsakomybės nebuvimo, finansinės bausmės už pažeidimus išvengimo ir galimybės ankstyvoje įstatymų rengimo stadijoje identifikuoti galimus konkurencijos ribojimus, kurie vėliau padaro žalą ekonomikai, vartotojams, kainų augimui.
D.Grybauskaitė siūlo baudas susieti su įmonės pajamomis – skirti baudas iki 3 proc. metinių pajamų, bet ne daugiau 100 tūkst. eurų. Už pakartotinį pažeidimą bauda siektų 6 proc. pajamų, bet ne daugiau 200 tūkst. eurų.
L.Antanavičienės teigimu, dabar už klaidinančią reklamą nustatyta maksimali 8,7 tūkst. eurų bauda yra realiai reikšminga tik mažiesiems rinkos dalyviams: „Deja, stambiems rinkos žaidėjams tokia bauda nėra finansiškai paveiki“.
Pasak jos, kad nustatyti maksimalūs baudų dydžiai nėra atgrasantys patvirtina ir statistika, auga nesąžiningos komercinės veiklos bylų skaičius: per trejus pastaruosius metus jis padidėjo keturis kartus. Konkurencijos tarybos išsiųstų raštiškų pranešimų skaičius dėl galimų reklamos pažeidimų 2017 metais išaugo net 60 proc., fiksuojami pakartotiniai pažeidimai, kuriuos, prezidentės atstovės teigimu, daro didelės, labai platų vartotojų ratą pritraukiančios įmonės.
L.Antanavičienė pranešė, kad Latvijoje maksimali bauda gali siekti iki 10 proc. įmonės metinių pajamų, Lenkijoje – iki 10 proc. apyvartos.
Taip pat siūloma didinti baudas už Reklamos bei Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymų pažeidimus. Be to, siūloma keisti Konkurencijos įstatymą, numatant, kad paskirtos baudos būtų mokamos iš karto arba pateikiama baudos dydį atitinkanti banko garantija.
Šiuo metu įmonės baudas turi sumokėti per 3 mėnesius, bet Konkurencijos tarybos nutarimą apskundus teismuose, baudos mokėjimas atidedamas keliems metams.
Konkurencijos tarybos išsiųstų raštiškų pranešimų skaičius dėl galimų reklamos pažeidimų 2017 metais išaugo net 60 proc.
„Taip sudaromos sąlygos nemokėti baudos visą bylinėjimosi laikotarpį, kuris, kaip taisyklė, būna tikrai ilgas – trunka 2-3 metus. Per tokį laiką įmonė gali bankrutuoti, perleisti savo turtą arba sąmoningai perkelti į kitą valstybę“, – teigė prezidentės atstovė.
Ji taip pat priminė, kad teismams 2014–2017 metais buvo apskųsta net 76 proc. Konkurencijos tarybos sprendimų ir 90 proc. jų pagrįstumą teismai pripažino.
„Deja, Konkurencijos tarybos praktikoje yra buvę konkrečių atvejų, kai teismui pripažinus, jog bauda buvo skirta pagrįstai, antstoliai jau nebeturėjo galimybės tos baudos išieškoti, kadangi įmonės finansinė padėtis buvo ženkliai pablogėjusi“, – tvirtino L.Antanavičienė.
Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisa siekiama aiškiai apibrėžti atvejus, kada teisės aktų projektų poveikio vertinimas konkurencijai yra privalomas. Tikimasi, kad tai keistų įvertinti, ar projektas nedarytų žalos vartotojams bei šalies ekonomikai.
„Valstietis“ Tomas Tomilinas piktinosi, kad prezidentė siūlo sąrašą situacijų, kurios apsunkins Vyriausybės galimybes rengti pataisas.
„Vyriausybės rankos rengti įstatymo projektus bus surištus, nes atsiras super institucija – Konkurencijos taryba“, – kalbėjo T.Tomilinas.
Konkurencijos taryba 2015-2017 metais už klaidinančią reklamą įmones baudė 14 kartų. Pastaruoju metu už klaidinančią reklamą vis dažniau nubaudžiamos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės, daugiabučius reklamuodamos pažeidžiant statymus.
