Už jį balsavo 103 Seimo nariai, prieš – 2, o susilaikė 3 parlamentarai. Toliau įstatymą Seimas svarstys pavasarį.
Jame numatomi praktiniai euro įvedimo klausimai: pinigų keitimo, kainų skelbimo, visuomenės informavimo ir kiti.
Finansų ministras Rimantas Šadžius, pristatydamas įstatymą, tikino, kad lito pakeitimas euru įvyks skandžiai. Jis sakė, kad euras gyventojams atneš naudos – sumažės palūkanos už paskolas, nebebus valiutos keitimo mokesčio.
„Man gaila lito (...), bet litas jau įvykdė savo užduotį – suvaldyti infliaciją. To mes pasiekėme, pritvirtindami lito kursą iš pradžių prie JAV dolerio, o po to ir prie euro. Litas, kaip euro pakaitalas, šiai dienai savo vaidmenį jau suvaidino. Kada mes šalia turime euro zonos šalis Latviją ir Estiją, kurios konkuruoja su mumis dėl investicijų, vienintelis būdas toliau sėkmingai judėti Lietuvos ekonomikai į priekį – persėsti iš atitarnavusios mašinos į naują šiuolaikišką, galingą, modernišką automobilį, kuris yra euro zona“, – teigė R.Šadžius.
Ministras tikino, kad litą keičiant euru, pinigai Lietuvos banke bus keičiami neribojant sumos ir neribotą laiką.
„Sumą nustatyti būtų net kenksminga“, – pareiškė ministras.
Pasak jo, apie 500 Lietuvos pašto skyrių litus keis į eurus irgi nemokamai, bet tik du mėnesius. Ministras tikino, kad pusmetį iki euro įvedimo ir pusmetį po to prekybininkai kainas turės skelbti ir litais, ir eurais.
Parlamentaras Remigijus Ačas piktinosi, kad pateikdamas svarbius projektus, ministras nepateikė informacijos, koks gyventojų požiūris į eurą – kiek jų nori litą keisti į eurą.
„Pristatant tokius klausimus Seimo tribūnoje, turėjo būti ir centrinio banko vadovas. Klausiu, kiek lėšų yra lito stabilizavimo fonde, ministras to nežino“, – priekaištavo R.Ačas.
„Valstietė“ Rima Baškienė siūlė dėl euro įvedimo rengti referendumą: „Reikia atsiklausti žmonių“.
Ekonomikos komiteto narį konservatorių Jurgį Razmą domino, ar Lietuvai ketinant įsivesti eurą, bus nustatytos Lietuvos išstojimo iš euro zonos sąlygos.
R.Šadžiaus teigimu, „jokie dokumentai jokių išstojimo iš euro zonos sąlygų nenumato“.
„Lygiai kaip dokumentai nenumato JAV konkrečių valstijų išstojimo iš dolerio zonos“, – teigė finansų ministras.
Lietuvos aukso ir valiutos atsargos valstybei įstojus į eurozoną, ir toliau priklausys Lietuvai, sakė ministras.
“Tos atsargos, jos taip pat turi nešti pelną LB, dėl to jos bus investuojamos, tačiau jau nebe vien Lietuvos ar LB, bet su partneriais”, – pridūrė ministras.
Europos Komisija šių metų birželį turėtų pranešti, ar Lietuvai bus leista nuo 2015 metų tapti euro zonos nare. Tam, kad galėtų įstoti į euro zoną, valstybė narė turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus dėl viešųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos. Lietuvai dėl per didelės infliacijos nepavyko įsivesti euro 2007 metais.
