Seimas linkęs nustatyti didesnį neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) asmenims su negalia ir gyventojų darbo užmokesčiui taikomą NPD nustatyti atsižvelgiant tik į gyventojo per metus gautas apmokestinamąsias pajamas.
Į visų gyventojų NPD greičiausiai nebus įskaitytos neapmokestinamosios pajamos – pensijos, pašalpos, tam tikros palūkanos, rentos, pajamos iš individualios veiklos ir turto (buto, automobilio) pardavimo, gyvybės draudimo išmokos, jeigu jos nebus didesnės negu įmokos, loterijų ir azartinių lošimų laimėjimai, sporto varžybų prizai.
Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė atitinkamoms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms ir dėl jų priėmimo balsuos antradienį.
Jeigu Seimas kitą savaitę tokias pataisas priims, iki 25 proc. darbingiems asmenims NPD siektų 100 litų daugiau negu numatyta dabar – iš viso 800 litų.
Pataisos taip pat numato, kad 800 litų dydžio NPD būtų taikomas ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, o taip pat tiems šalies gyventojams, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis.
Seimas yra nustatęs, kad metinis NPD negali būti didesnis negu 5,64 tūkst. litų, jeigu gyventojo metinės pajamos neviršija 9,6 tūkst. litų, o jeigu viršija, NPD mažėja.
Pavyzdžiui, asmeniui, kurio su darbo santykiais susijusios pajamos neviršija 800 litų per mėnesį, taikomas 470 litų NPD per mėnesį, jeigu gaunama 1 tūkst. litų, NPD sieks 430 litų, jeigu 2 tūkst. litų – 230 litų, o gaunant 3150 litų, NPD nebetaikomas.
Jeigu šeimoje auga trys vaikai, prie taikomo NPD pridedama už pirmą vaiką 100 litų, o už kitus – po 200 litų.
Tvirtindamas 2009 metų biudžetą, Seimas pakeitė iki tol galiojusią NPD skaičiavimo tvarką ir nustatė, kad į gyventojo metinių pajamų sumą, kuri lemia darbo užmokesčiui taikomą NPD, įskaitomos tiek apmokestinamosios, tiek ir tam tikros neapmokestinamosios pajamos.
