Tai BNS patvirtino frakcijos narys Erikas Tamašauskas. Pasak jo, toks pasiūlymas – alternatyva ketinimui nuo kitų metų dviem procentiniais punktais didinti „Sodros“ įmokas.
„Nemanyčiau, kad tų dviejų procentų gavėjai galėtų piktintis ir kad jie bus įsitraukę šias pajamas į savo planus, nes tai neprognozuojama – vienais metais žmonės gali jiems pervesti, o kitais jie perves jau kitur“, – sakė parlamentaras.
Pasak jo, gali piktintis tik tokios paramos davėjai: „Bet gal jie pasvers, kas geriau: ar tuos du procentus padėti ten, kur jis nori, ir mokėti padidintą įmoką „Sodrai“, ar pakentėti tam tikrą laiką.
Pasak jo, apribojimas būtų taikomas laikinai – kelerius metus.
Jeigu Seimas tokiai Gyventojų pajamų įstatymo pataisai pritartų, jau kitais metais deklaruodami pajamas už 2009 metus, gyventojai nebegalėtų paskirti dalies mokesčio savo nuožiūra.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė spalio viduryje Seimui išreiškė abejonę, ar gyventojų pajamų mokesčio dalis, kuri skiriama paramai ir labdarai, atitinka deklaruojamus paramos tikslus.
Pasak jos, trečdalis tokių lėšų atitenka įstaigoms, kurios jau gauna finansavimą iš biudžeto, o labdaros ir paramos fondai gauna tik apie 7 proc. tokių lėšų.
Paramos gavėjams 2008 metais gyventojai pervedė 58,8 mln. litų.
Didžiausią dalį paramai skirtų lėšų – 20,9 mln. litų (36 proc.) gavo valstybės ir savivaldybių įstaigos, 17,6 mln. litų (30 proc.) – asociacijos, 7,8 mln. litų (13 proc.) – viešosios įstaigos, 4,3 mln. litų (7 proc.) – labdaros ir paramos fondai, o 3 mln. litų (5 proc.) atiteko gyvenamųjų namų, sodininkų bendrijoms.
Valstybės kontrolė neturi duomenų, kaip paramai šalies gyventojų paskirtos lėšos pasiskirstė 2007 metais. Analizė padaryta tik vertinant 2008 metų lėšų pasiskirstymą.
