„Visada turime turėti kažkokius politinius sprendimus. Įstatymai reguliuoja verslą (...) Visa valstybė, visi žmonės prisidėjo prie ekonomikos augimo. Bent per kitą pusę – per vartojimą. Žmonių galimybė vartoti daugiau taip pat prisidėjo prie ekonomikos augimo. Tam tikrai turi reikšmės ir politika. Kad pensininkas daugiau išleistų pinigų, jis turėjo jų gauti daugiau – jis jų gavo daugiau“, – Žinių radijui sakė V.Pranckietis.
Pernai Lietuvos BVP augus 3,9 proc., ekonomistai konstatuoja, kad valdžios sprendimai proveržiui rimtesnės įtakos neturėjo, trečiadienį rašo „Verslo žinios“. Esminės reikšmės valdžia esą neturės ir prognozuojamam jau kuklesniam šių metų ūkio augimui, tačiau akcentuojama, kad valdžios institucijos savo rankose turi priemonių, kurios leistų paskatinti ilgalaikį ekonomikos augimą.
Banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė VŽ teigia, kad praėjusių metų ekonomikos augimui ir prognozuojamiems šių metų rodikliams kur kas didesnę įtaką daro ne Vyriausybės vykdoma fiskalinė politika, bet kiti veiksniai – ciklinis ekonominės aplinkos pagyvėjimas, eksporto ir produkcijos augimo rezultatai, demografinė padėtis, darbo rinkos ir darbo užmokesčio tendencijos, vidaus paklausos kilimas, infliacija ir kiti.
SEB prezidento patarėjas ir vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda dienraščiui sakė, kad pernai nebuvo valdžios sprendimų, kurie būtų rimčiau paspartinę privataus sektoriaus eksporto augimą ar prisidėję prie vidaus vartojimo. Kiek rimtesnį valdžios institucijų indėlį jis įžiūri nebent pritraukiant užsienio investicijas.
