Kaip ketvirtadienį žurnalistams sakė premjero patarėjas Mykolas Majauskas, grynieji pinigai savaime nėra šešėlis, bet didelė jų apyvarta yra labai palanki terpė šešėlinei ekonomikai egzistuoti.
„Kalbėjome apie galimas priemones, kuriomis galėtų būti mažinama šešėlinė ekonomika arba ta terpė jai egzistuoti. Kalbėta, kad viešosiose įstaigose turėtų būti maksimaliai sumažinti atsiskaitymai ir pervedimai grynaisiais pinigais. Viskas turėtų būti daroma elektroniniu būdu“, – teigė M.Majauskas.
Jo teigimu, bankai gali paskatinti terpės, palankios šešėlinei ekonomikai gyvuoti, traukimąsi, mažindami mokesčius už elektroninius pervedimus. Savo ruožtu Vyriausybė ir Seimas esą galėtų priimti sprendimų, kurie įpareigotų privačius ir viešuosius subjektus elgtis taip, kad grynųjų pinigų apyvarta ekonomikoje mažėtų.
„Pavyzdžiui, juridinių asmenų atsiskaitymus, viršijančius tam tikrą ribą, perkelti į elektroninę erdvę, perkelti pirkimus fizinių asmenų, kad nebūtų taip, jog ateina su lagaminu pusės milijono ir nusiperka butus. Tokių dalykų modernioje ekonomikoje neturėtų būti“, – kalbėjo premjero patarėjas.
Savo ruožtu „Swedbank“ valdybos pirmininkas Lietuvoje Antanas Danys sakė, kad pinigus pervesti elektroniniu būdu yra saugiau. „Iš kitos pusės vertinant, grynieji pinigai visai ekonomikai yra daug brangiau nei elektroniniai. Kad ir kokią pasaulio šalį paimsi, turėti grynųjų pinigų, verlui, bankams, valstybei operuoti grynaisiais yra kur kas sudėtingiau“, – sakė A.Danys.
Dėl šių priežasčių, jo teigimu, bankas pritartų atsiskaitymų grynaisiais pinigais mažinimui ir galėtų tai paskatinti šviesdamas žmones ir ragindamas juos naudotis elektroninėmis paslaugomis.
Tačiau M.Majauskas pabrėžė, kad bankai neturėtų pelnytis iš didėjančios elektroninių atsiskaitymų apyvartos.
Premjero patarėjo teigimu, atsiskaitymų grynaisiais pinigais mažinimas buvo aptartas ir su Lietuvos bankų asociacija. Šį klausimą ketinama svarstyti ir su kitais bankais.
