Šešėlinę ekonomiką tiriantis Johanneso Keplerio universiteto Lince (Austrija) ekonomikos profesorius Friedrichas Schneideris skaičiuoja, kad iki 2008 metų daug kur ėmusi mažėti šešėlinė ekonomika per pastaruosius dvejus metus augo kone visose šalyse. Priežastis – sunkmetis, dėl kurio mokesčio slėpimas tampa tarsi pagalve, sušvelninančia staigų pajamų mažėjimą, rašo „Verslo žinios“.
Jis pabrėžė, kad šešėlis apima ne nelegalia veikla gaunamas pajamas, o teisėtą ekonominę veiklą, už kurią tiesiog nesumokami mokesčiai, būtent tokios pilkosios zonos sparčiai daugėja.
F.Schneiderio „Verslo žinioms“ suteiktais duomenimis, iš 31-os Europos šalies didžiausią šešėlinę ekonomiką skaičiuoja Latvija, šiemet, anot profesoriaus skaičiavimų, joje šešėlis sudaro 42 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Estija, kurioje šis skaičius siekia 39,9 proc. BVP, – sąraše antra. Už Baltijos kaimynių rikiuojasi Bulgarija, Rumunija bei ES kandidatės Kroatija, Turkija.
Lietuva pagal šešėlinės ekonomikos dydį nuo kaimynių kiek atsilieka. Čia šešėlis šiemet esą sudaro 32,4 proc. BVP. Iš 31-os tirtos valstybės Lietuvai tenka 7-oji vieta (skaičiuojant tik ES šalis – 5).
