„Problemų dėl LRT iš tiesų turime, tačiau konkrečių sumų minėti nenorėčiau, nes tai būtų nekorektiška. Tai komercinė paslaptis", – teigė A.Vydmontas. LŽ šaltinių teigimu, LRT skolos LRTC siekia apie 2 mln. litų, atsiskaitymai vėluoja jau keletą mėnesių.
Neturės kitos išeities
Anot A.Vydmonto, LRT vadovybė savo keblią padėtį aiškina pinigų stygiumi, esą centrui nacionalinis transliuotojas gali mokėti tiek, kiek LRT skiriama valstybės biudžeto lėšų. „Tačiau jų užsakymai yra gerokai didesni, negu jiems skiriama pinigų, o susidariusio skirtumo LRT apmokėti nenori", – skundėsi LRTC generalinis direktorius. Paklaustas, kaip žadama spręsti ginčą dėl skolos, A.Vydmontas neatmetė galimybės, kad jo vadovaujamas centras kreipsis į teismą.
„Jie (LRT vadovai – aut.) yra kultūrininkai, galbūt nesupranta finansinių dalykų, o aš esu administracijos vadovas ir privalau suvesti finansinius galus, – kalbėjo LRTC generalinis direktorius. – Suprantu, kad kils skandalas, jei kreipsimės į teismą, bet kitos išeities gali ir nelikti." Pasiteiravus, kada to skandalo laukti, A.Vydmontas atsakė: „Dar tiksliai nežinau, bet tikrai apie tai išgirsite."
Neoficialiai teigiama, kad LRT vadovybė mėgina ieškoti užtarimo Susisiekimo ministerijoje, kuriai pavaldus LRTC. "Telefoninės teisės nepripažįstu. Jei klausyčiausi, ką kalba – o kartais kalba – ministerijos valdininkai, būčiau blogas vadovas, – iki galo ginti savo poziciją pasiryžęs A.Vydmontas. – Iš savo pagrindinių akcininkų gauname tik rašytinius nurodymus ir į juos reaguojame. Jokio rašto, kad nesikreiptume dėl LRT skolų į teismą, nesame gavę."
Negauna lėšų?
„Vyriausybė numatė tikslinę biudžeto eilutę, skirtą televizijos ir radijo programų perdavimui, tačiau mes gauname mažesnę pinigų sumą, – LŽ vakar aiškino LRT atstovas ryšiams su visuomene Vytaras Radzevičius. – Susidarė paradoksali situacija, nes valstybė dėlioja pinigus iš vienos savo kišenės į kitą." Pasak jo, visuomeninis transliuotojas apskritai norėtų nedalyvauti šiuose piniginiuose mainuose – būtų geriausia, jei lėšos iš biudžeto už LRT transliacijas būtų pervedamos tiesiai LRTC.
V.Radzevičius neslėpė, kad LRT taryba šiuo klausimu kalbėjo ir su Susisiekimo ministerijos vadovais, nes keliskart transliacijas yra tekę apmokėti lėšomis, skirtomis naujoms programoms kurti. „Teisminis šio reikalo nagrinėjimas galimas, galbūt tai padėtų išeiti iš paradoksalios padėties", – pripažino LRT atstovas ryšiams su visuomene.
Ministerija nesikiš?
Susisiekimo ministerijos atstovai vakar LŽ perdavė ministro Eligijaus Masiulio poziciją nekomentuoti susiklosčiusios situacijos. Esą tai dviejų įmonių verslo reikalai, kuriuos jos turinčios tvarkyti tarpusavyje.
Priminsime, kad LRTC yra akcinė bendrovė, kurios akcijų daugumą turi valstybė, o LRT valdoma specialiu įstatymu, todėl šias įstaigas sieja komerciniai santykiai. Lietuvos įstatymai draudžia į juos kištis, tad Susisiekimo ministerija oficialiai negali priimti jokių specialių sprendimų šiuo klausimu. Tačiau lieka rimtų abejonių, ar nemėginama daryti įtakos LRTC ir LRT ginčui kitais būdais.
Kaip vakar rašė LŽ, LRT generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus draugų ir bičiulių parengti projektai nacionaliniam transliuotojui kainuoja fantazijos ribas peržengiančias sumas, galinčias siekti net kelis milijonus litų. LRT vadovo pavaduotojas Rimvydas Paleckis tvirtino, kad nacionalinio transliuotojo, išlaikomo iš mokesčių mokėtojų pinigų, išlaidos prodiuserinėms laidoms yra komercinė paslaptis: „Mūsų finansavimas yra mišrus, ir tai yra mūsų įstaigos dviprasmybė. Viena vertus, gauname finansavimą iš biudžeto, kita vertus – turime komercinių pajamų. Laidas perkame iš komercinių pajamų, ir tai yra konfidenciali informacija. Iš biudžeto pinigų sumokame už LRT laidas ir darbuotojų darbą, už siųstuvus, užsienio transliacijas ir kt." Tačiau pasirodo, kad apmokėjus draugų prodiusuotas laidas už siųstuvus sumokėti nelieka pinigų.
