Palyginti su ankstesniais metais, Šiaurės Korėjos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 3,9 proc., skaičiuoja centrinis šalies bankas. Augo angliakasybos, gamybos, komunalinių paslaugų, tokių kaip elektra, dujos ir vanduo, sektorius. Pajamos vienam gyventojui sudarė 1,3 tūkst. dolerių, arba 4,5 proc. Pietų Korėjos gyventojo pajamų.
Šiaurės Korėjos masinių žudynių ginklų vystymas yra vertinamas kaip investicija ir gamyba, ir todėl skatina BVP augimą, aiškino centrinio banko atstovas.
Šiaurės Korėjos ekonomika auga nepaisant gana griežtų tarptautinės bendruomenės taikomų sankcijų dėl raketų ir branduolinių ginklų bandymų. Jungtinių Tautų Saugumo taryba pernai lapkritį priėmė rezoliuciją, numatančią griežtesnes sankcijas Šiaurės Korėjai.
Pietų Korėja pasitraukė iš pramoninio Kaesŏng parko Šiaurės Korėjoje, kuris buvo svarbus užsienio kapitalo šaltinis Šiaurės Korėjai. Tarptautinės sankcijos valstybės neatbaidė – šį mėnesį Šiaurės Korėja pranešė sėkmingai išbandžiusi tarpžemyninę balistinę raketą.
Praėjusiais metais pagrindinė Šiaurės Korėjos užsienio prekybos partnerė buvo Kinija (96 proc. visos prekybos teko šiai valstybei).
Pchenjano režimo prekyba pernai išaugo 4,7 proc. iki 6,55 mlrd. dolerių.
Anglies kasyba pernai augo 8,4 proc. dėl išaugusios anglies ir švino gavybos. Gamybos sektorius išaugo 4,8 proc. Komunalinių paslaugų sektorius išaugo 22,3 proc. – tai didžiausias augimas nuo 1990 metų, kai centrinis bankas pradėjo skelbti šiuos duomenis. Padidėjimą labiausiai lėmė didesnis vandens ir šilumos suvartojimas.
Šiems metams prognozės nėra palankios. Mat grūdų derliui smogė didžiausia nuo 2001 metų sausra. Ankstyvas derlius buvo 30 proc. mažesnis.
