„Manau, kad už vasarį nemažai gyventojų, įsikūrusių senuose namuose, gaus tūkstantį litų siekiančias sąskaitas“, – teigė Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas.
Jei 60 kvadratinių metrų butas sename name suvartoja 55 kilovatvalandės, būsto gyventojai jau gali tikėtis keturženklės sumos.
„Kentėdavau, kai žiemos mėnesiais už 67,5 kvadratinio metro butą mokėdavau po 700-800 litų. Vis įtikinėdavau save, kad iki tūkstančio litų dar galiu mokėti“, – pasakojo palangiškė Dalija Budinienė.
Vytauto gatvės 120-ajame name gyvenanti 61 metų pensininkė buvo priblokšta gavusi sausio sąskaitą – 1103,3 lito.
Asociacijos duomenimis, 23 proc. senų namų tokio dydžio butai per mėnesį suvartoja nuo 35 iki 60 kilovatvalandžių.
Pavyzdžiui, į brangiausios šilumos miestų dešimtuką patenkantis Kaunas už vasarį patiektą šilumą mokės 28,7 proc. daugiau nei sausį. Palyginti su praėjusių metų vasariu, skaičiai sąskaitose vidutiniškai šoktelėjo 35,8 proc.
„Dėl vasario mėnesį spaudusių šalčių pastatuose buvo suvartota net 25,3 proc. daugiau šilumos nei sausio mėnesį“, – teigė „Kauno energijos“ atstovas Udrys Staselka.
Vasarį daugelyje miestų vidutinė oro temperatūra buvo 10,5 laipsnio šalčio, tačiau kelias paras laikėsi žemesnė nei 28 laipsniai šalčio. Tuo tarpu sausį vidutinė temperatūra siekė 3,5 laipsnio šalčio.
Vilniečiams praėjusį mėnesį šiluma irgi brango. Pridėjus trečdalį daugiau suvartotos šilumos, sostinės gyventojams sąskaitos irgi gerokai išsipūtė.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, dujos šilumos gamintojams per metus pabrango 40 proc. Dėl to Klaipėdoje šilumos kaina per metus išaugo 32 proc, Kaune, Vilniuje ir Šiauliuose – daugiau nei 20 proc. Tik Panevėžyje kainos šuolis buvo mažesnis nei 20 proc.
