„Pienininkų pardavimų mastai Kazachstane ir Azerbaidžane dar nėra dideli, tačiau jie auga. Be to, pavyzdžiui, mes savo fermentinį sūrį “Svalia„ parduodame kiek brangiau nei Lietuvoje, nes ir išlaidos transportui didesnės“, – žurnalui „Versus“ sakė vienos didžiausių pieno perdirbėjų „Pieno žvaigždės“ vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas.
Pasak jo, būtent Kazachstanas ir Azerbaidžanas tapo patrauklūs dėl tose šalyse augančios ekonomikos, didėjančio užsienio įmonių ir jų darbuotojų, kurie yra ir vartotojai, skaičiaus, bei besikuriančių prekybos tinklų.
Anot jo, pardavimų geografijos išplėtimas yra gyvybiškai svarbus, nes Lietuvoje ir toliau mažėja atlyginimai, daugėja bedarbių ir emigrantų, todėl kad „nepapjautų išlaidos, reikia surasti, kuo atsverti vidaus rinkos pardavimus“.
Į Azerbaidžaną ir Kazachstaną „Pieno žvaigždės“ kol kas žiūri kaip į rinkas, į kurias dar reikia įeiti. Dabar „Pieno žvaigždės“ ten bando pažinti pirkėjus, jų poreikius ir suvokti, ar galima juos patenkinti.
„Įėjimas į naujas rinkas gali trukti dešimtmetį, todėl Rusijos, į kurią keliauja apie 70 proc. mūsų pagaminamų sūrių, tikrai niekas negali pakeisti“, – sakė L.Sasnauskas.
Kita Lietuvos pieno perdirbimo bendrovė „Marijampolės pieno konservai“ Azerbaidžane ketino pasiekti 100 mln. litų metinę apyvartą, bet po metų įmonės valdybos pirmininkas Raimundas Karpavičius šios rinkos naudingumą savo bendrovei vertina atsargiau: „Mano patirtis rodo, kad šiandien į šią rinką – dar anksti.“
„Kazachstanas šiuo metu yra patrauklesnis, nes žmonės ten atviresni, daugiau dirba su Vakarų šalimis ir kalba ne tik gimtąja kalba, bet ir rusiškai bei angliškai“, – teigė R.Karpavičius.
Lietuvos ambasadorius Azerbaidžane Kęstutis Kudzmanas sakė, kad per sunkmetį, kai šalyje kainos stabiliai augo 10–15 proc., labai padidėjo produktų pasiūla iš kitų Europos Sąjungos šalių todėl mūsų verslininkams tenka konkuruoti.
