Pirmadienį Finansų ministerija (FM) Vyriausybei turėtų pateikti patikslinto šių metų valstybės biudžeto projektą. Tikimasi, kad ministrų kabinetas jį peržiūrės ir tvirtinti Seimui pateiks dar iki savaitės pabaigos.
Taisyti pagrindinį šalies finansinį įstatymą prireikė, nes katastrofiškai stringa mokesčių surinkimas ir dėl to valstybės kišenėje atsiveria vis didesnė skylė. Vyriausybė padėtį žada taisyti bent 3 mlrd. litų sumažindama išlaidas. Tačiau vien to gali nepakakti, todėl pagrindinės Seimo frakcijos kuria siūlymus, kaip derėtų subalansuoti biudžetą.
Dar vienas didinimas?
Vyriausybei paskelbus apie būtinybę tikslinti biudžetą viena pirmųjų šūsnį siūlymų pažėrė Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcija. Ji vėl užsiminė apie galimybę įvesti progresinius ir nekilnojamojo turto mokesčius. Frakcijos viduje taip pat pasigirdo kalbų apie PVM didinimą.
Kai kurie konservatoriai mato galimybę šiuo metu 19 proc. siekiantį PVM padidinti 1–2 procentais. LŽ kalbintas Seimo TS–LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma neneigė, kad svarstant, kaip gelbėti biudžetą, tokių minčių būta. „Tai daugiau pasvarstymai, jokios diskusijos iš esmės nevyksta. Tačiau sunku pasakyti, ar tokių idėjų vėl neiškils“, – aiškino jis.
Dalis Seimo TS–LKD frakcijos narių mano, kad PVM didinimas – šiuo metu viena realiausių galimybių papildyti valstybės kišenę. Juoba kad kai kurie dešinieji nusivylė anksčiau deklaruotu siūlymu įvesti progresinius mokesčius, mat sulaukę FM skaičiavimų pamatė, jog jų nauda biudžetui būtų ne itin juntama.
Progresiniai mokesčiai nepasiteisintų
Progresinių mokesčių idėja Seimo TS–LKD frakcijoje atsirado Vyriausybei prabilus apie galimybę mažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos dydį ir apkarpyti bazinę mėnesinę algą. Dėl to labiausiai nukentėtų mažas pajamas gaunantys biudžetininkai. Prieš kurį laiką Seimo konservatoriai kreipėsi į FM ir paprašė apskaičiuoti galimą progresinių mokesčių poveikį biudžetui.
Tai daugiau pasvarstymai, jokios diskusijos iš esmės nevyksta. Tačiau sunku pasakyti, ar tokių idėjų vėl neiškils. Aiškino J.Razma.
Pagal FM skaičiavimus, jei minimalus dydis, nuo kurio būtų skaičiuojami progresiniai mokesčiai, būtų 2 tūkst. litų per mėnesį, papildomos valstybės biudžeto pajamos galėtų padidėti beveik 330 mln. litų per metus. Tačiau teigiamą efektą būtų galima pasiekti tik nekeičiant esamos neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) sistemos. Jei taip, tai mūsų krašte veiktų analogų pasaulyje neturinti mokesčių sistema, kurioje progresiniai mokesčiai būtų taikomi ir per NPD, ir per mokesčio tarifą. Jeigu visiems gyventojams būtų nustatytas vienodas NPD, o progresyvumas užtikrinamas tik per mokesčius, teigiamo efekto biudžeto pajamoms apskritai nebūtų.
Nereikia buhalteriškumo
Seimo konservatoriai taip pat paprašė FM nuomonės apie galimą nekilnojamojo turto mokestį. Atsakyme finansų ministras Algirdas Šemeta pabrėžė, kad toks mokestis vertintinas kaip priemonė turto rinkai reguliuoti ir papildomas savivaldybių biudžetų pajamų šaltinis savarankiškoms funkcijoms finansuoti.
Įvertinę tai, kad pernai neapmokestinamo šalies nekilnojamojo turto vertė siekė apie 140 mlrd. litų ir kiekvienas turto vienetas galėtų būti apmokestinamas 1 proc. tarifu, FM ekspertai apskaičiavo, jog į savivaldybių biudžetus būtų galima surinkti apie 1 mlrd. litų. Tačiau jie taip pat pažymi, kad tokia mokestinė sistema neatitiktų apmokestinimo teisingumo ir gebėjimo mokėti principų.
Seimo Socialdemokratų partijos frakcija gelbėti biudžetą taip pat siūlo įvedant progresinius ir nekilnojamojo turto mokesčius. Pasak frakcijos seniūno Zigmanto Balčyčio, diferencijavus mokesčius 350 mln. litų būtų galima padidinti vidaus vartojimą. „Šie pinigai nuo didesnes pajamas gaunančių žmonių būtų perkelti uždirbantiesiems mažiau. Vos galą su galu suduriantys gyventojai papildomų lėšų tikrai netaupys, o pirks maistą ir būtiniausius apyvokos reikmenis“, – aiškino jis.
Tikslinant biudžetą, Z.Balčyčio nuomone, svarbiausia jį ne buhalteriškai subalansuoti, o stengtis išsaugoti kuo daugiau darbo vietų ir skatinti verslo atsigavimą. Anot socialdemokrato, Vyriausybė taip pat turėtų nesispyrioti ir persvarstyti skaudžiai biudžeto surinkimui smogusį kai kurių mokesčių padidinimą.
Siūlo privatizuoti
Seimo Liberalų sąjūdžio (LS) frakcija yra parengusi nemažą paketą siūlymų, kaip subalansuoti biudžetą. Valdančiosios koalicijos partneriams jie ketina pabrėžti ne tik būtinybę mažinti biudžeto išlaidas. LS žada mūru stoti už mūsų kraštui gyvybiškai svarbių investicinių programų finansavimą. Papildomų pinigų į biudžetą dalis LS narių siūlo gauti privatizuojant tam tikrus objektus. Kai kurie šios partijos atstovai ragina privatizuoti geležinkelio ir kelių įmones, valstybės žinioje paliekant tik strategiškai svarbias tranzito kryptis (pavyzdžiui, į Kaliningradą).
LS viliasi, kad svarstant patikslintą biudžetą Seime valdančiosios koalicijos partneriai supras būtinybę mažinti kai kuriuos pernai metų pabaigoje padidintus mokesčius, pavyzdžiui, degalų akcizus ar grąžinti tam tikras PVM lengvatas.
Seimo Tautos prisikėlimo partijos frakcija taip pat pasisako prieš investicinėms programoms skirtų lėšų karpymą. „Mums nepriimtina A.Šemetos nuostata, kad visiems reikia nubraukti po lygiai“, – aiškino frakcijos seniūnas Laimontas Dinius.
