Artimiausiu metu šaldytuvų gamybos bendrovė ruošiasi atsisveikinti dar maždaug su 108 darbuotojais. Trečdalį jų sudarys administracijos darbuotojai, tarp kurių – ir kai kurie „Snaigės“ vadovai. Ketinama atsisakyti trijų iš šešių direktorių. Atleidus šiuos darbuotojus, bendrovėje jų sumažėtų iki 786.
„Gamybos apimties ir darbuotojų skaičiaus mažinimas nėra galas. Priešingai – tai galimybė išlikti“, – vertina „Snaigėje“ vykstančius pokyčius jos generalinis direktorius Gediminas Čeika.
Sausį atleidimo lapeliai buvo įteikti 300 „Snaigės“ darbuotojų, tačiau darbo sutartis nutraukti šalių susitarimu iš karto sutiko tik 163 iš jų.
Griebiasi šiaudo
Sausį atleidimo lapeliai buvo įteikti 300 „Snaigės“ darbuotojų, tačiau darbo sutartis nutraukti šalių susitarimu iš karto sutiko tik 163 iš jų. Likusiųjų netenkino sąlygos. Kadangi didžiąją dalį atleidžiamų darbuotojų sudarė daugiau kaip dešimt metų bendrovėje išdirbę žmonės, jie jautėsi nuskriausti. Mat pasirašę šalių susitarimu nutraukiamą sutartį darbuotojai gautų apie porą tūkstančių litų, o išeitinės kompensacijos, išmokėtos atsižvelgiant į darbo stažą, būtų trigubai didesnės. Be to, prieš Naujuosius atleistieji gavo gerokai didesnes kompensacijas, negu siūlyta sausį.
Kai kurie žmonės kreipėsi užtarimo į Darbo inspekciją, tačiau nieko paguodžiamo neišgirsdavo – šalių susitarimu galimos įvairaus dydžio pašalpos, nes jų nereglamentuoja įstatymai. Nesutikusieji išeiti darbo šalių susitarimu buvo pervesti į prastovas, nes beveik tris kartus sumažėjus gamybos apimčiai bendrovė negali aprūpinti jų darbu.
„Jie privalo kiekvieną rytą 7 valandą ateiti į bendrovę ir pasirašyti kasdien išleidžiamame įsakyme dėl prastovų. Žmonės beprasmiškai neprasėdi viso darbo laiko poilsio kambariuose - po kelių valandų, sutvarkius dokumentus, išleidžiami į namus“, – LŽ teigė įmonės personalo direktorius Giedrius Mikulskas.
Už vienos dienos prastovas mokama, neatskaičius mokesčių, kiek daugiau nei 38 litai. Daugelį netekusių darbo „Snaigės“ darbuotojų tokia suma patenkina, nes neką daugiau gauna ir išsaugojusieji darbą. „Jeigu mums sumokėtų nuo darbo stažo priklausančias kompensacijas, išeitume tą pačią dieną. Priverstinių prastovų mes griebiamės kaip šiaudo, kad bent kiek ilgiau išsilaikytume“, – kalbėjo „Snaigės“ darbininkai.
Žmonės LŽ sakė suprantantys, kad darbdaviai taip elgiasi verčiami aplinkybių, tačiau ką daryti jiems, kai naują darbą susirasti galimybių beveik nėra, o butus išlaikyti, vaikus pamaitinti ir patiems pavalgyti reikia.
Nors ir laukia nežinia, kasdien į priverstines prastovas ateina vis mažiau darbininkų – kiti sutinka su administracijos siūlomomis sąlygomis.
„Viena auginu mažametį sūnų. Man darbo netekimas tolygus pražūčiai“, – sakė krovėja dirbusi Vilė. „Aš išdirbau čia 26 metus, praradau sveikatą, o dabar su dviem tūkstančiais litų išmeta į gatvę. Bent sumokėtų kompensaciją už šešis mėnesius“, – kalbėjo mechaninių darbų šaltkalvis-surinkėjas Antanas.
Nors ir laukia nežinia, kasdien į priverstines prastovas ateina vis mažiau darbininkų – kiti sutinka su administracijos siūlomomis sąlygomis.
Tarp žmonių, likusių dirbti bendrovėje ir esančių priverstinėse prastovose, atsirado tam tikras priešiškumas. „Tegul ima tokias kompensacijas, kokias siūlo. Juk mokant už prastovas beveik tiek, kiek ir dirbantiems, bendrovė stumiama į dar didesnius sunkumus. Ir taip aišku, kad tokiu metu didesnių kompensacijų niekas nemokės“, – priekaištavo prastovose esantiems bendradarbiams turintieji darbą.
„Snaigės“ darbuotojai pasakojo, kad administracijai buvo siūlyta prie kuklių išeitinių kompensacijų pridėti po šaldytuvą, tačiau siūlymas buvo atmestas – esą šaldytuvai yra bendrovės turtas, leidžiantis su bankais lengviau derėtis dėl paskolų.
Vienintelis kelias
Pradėjus „Snaigei“ didelėmis grupėmis atleidinėti darbuotojus, netruko pasklisti nuogąstavimai, kad šios bene didžiausios Alytaus pramonės įmonės laukia liūdnas „Alytaus tekstilės“ likimas. Ten iš pradžių taip pat buvo mažinama darbuotojų ir tvirtinama, jog to reikia norint išsaugoti bendrovę, bet viskas baigėsi bankrotu, o žmonės iki šiol nėra atgavę jiems priklausančių kompensacijų.
Tačiau „Snaigės“ vadovas G.Čeika kategoriškai neigia tokias prognozes: „Situacijos nelygiavertės. „Alytaus tekstilė“ bankrutavo ekonomikos pakilimo metu, o dabar visuotinė krizė. Darome viską, kad išgyventume, o ne žlugtume.“
Bendrovės vadovai teigia suprantantys atleistų žmonių nepasitenkinimą dėl mažų išeitinių kompensacijų, tačiau kito pasirinkimo esą šiuo metu nėra. „Vien darbininkams išmokėti kompensacijoms pagal darbo stažą reikėtų apie 2 mln. litų. Tokia našta bendrovei būtų per sunki šiuo metu“, – tvirtino G.Mikulskas.
Anot G.Čeikos, darbuotojų atleidimu ir darbo savaitės sutrumpinimu buvo siekiama priderinti gamybos pajėgumą prie rinkos paklausos. Dabar bendrovė be pertrūkių dirbdama viena pamaina pagamina 700 šaldytuvų. Pernai „Snaigėje“ buvo pagaminta apie 370 tūkst. šaldytuvų, šiemet, nepatvirtintomis prognozėmis, planuojama pagaminti beveik perpus mažiau. Tikimasi, kad pavasarį tradiciškai atsigaus šaldytuvų rinka ir pagausės užsakymų, bus lengviau parduoti gaminius. Oficialiai nepatvirtintais duomenimis, „Snaigė“ užsakymų turi tik iki kovo vidurio.
