„Snoro“ darbuotojus virkdo nežinomybė

Nežinomybė. Šiuo žodžiu savo padėtį apibūdina nacionalizuoto „Snoro“ banko darbuotojai. Didelė dalis jų į bankrutuojančią darbovietę šiandien žengė paskutinį kartą.
Spaudos konferencija
„Snoro“ banke / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Ketvirtadienį Lietuvos banko priimtas sprendimas negelbėti „Snoro“ beveik 1400 darbuotojų buvo it peilis į paširdžius. Visą savaitę po banko veiklos sustabdymo jie vylėsi, kad valdžios planai atskirti gerąjį banką yra realūs, ir tikėjosi likti dirbti jame. Todėl vėlų ketvirtadienio vakarą išgirdęs apie nuosprendį „Snorui“ – bankrotas, ne vienas banko darbuotojas pasijuto apviltas ir išspaudė ašarą.

Tvyro nežinia

Su „15min“ žurnalistais apie savo padėtį dėl suprantamų priežasčių „Snoro“ darbuotojai sutiko kalbėtis tik anonimiškai. Visi jie teigė, kad baisiausias dalykas „Snoro“ bankroto istorijoje yra nežinomybė dėl ateities.

„Informacijos mes turime tiek pat, kiek kiti žmonės, kurie skaito naujienų portalus. Nieko daugiau. Visą savaitę ta nežinomybė jaučiasi“, – pasakojo „Snoro“ darbuotoja, banke užėmusi vadovaujančias pareigas.

„Kaip pakasynose“, – paklaustas apie savo ir bendradarbių nuotaikas atsakė ir patyręs „Snoro“ finansininkas, dirbęs šiame banke daugiau nei 10 metų.

Penktadienį vyras neužsibuvo darbe – kaip ir jo kolegos banko duris užvėrė netrukus po pietų. „Einame į darbą kiekvieną dieną, bet aplinka čia slogi, žmonės dirba iš inercijos, visi labai nusiminę“, – nenoriai pasakojo pašnekovas.

Dar prasčiau besijaučiantys pasakojo tie banko darbuotojai, kurie aptarnaudavo klientus. Visą praėjusią savaitę jie nesulaukė visiškai jokios informacijos. Iškart po banko veiklos sustabdymo jiems buvo pasakyta į darbą neiti, kol nebus pakviesti. Todėl visą savaitę jie namuose vaikščiojo iš kampo į kampą svarstydami: ar dar turi darbą, ar jau nebe.

Dar prasčiau besijaučiantys pasakojo tie banko darbuotojai, kurie aptarnaudavo klientus. Visą praėjusią savaitę jie nesulaukė visiškai jokios informacijos.

Darbas be priemonių

Dauguma „Snoro“ darbuotojų į darbą dar ėjo ir šiandien, eis ir kitomis dienomis, kol paskirtasis bankroto administratorius suskaičiuos, kiek ir kokių darbuotojų reikia, kad būtų galima vykdyti likviduojamo banko prievoles: išmokėti numatytas sumas indėlininkams ir kreditoriams, vykdyti kitas „paskutinės paslaugos“ funkcijas.

„Pirmadienį pasakyta ateiti į darbą, tačiau ką jame reikės veikti, neaišku. Atjungti visi elektroniniai paštai ir net internetas. Nežinau, kokie darbai dar gali būti, bet toks nurodymas ateiti yra, tai ir ateisime“, – pasakojo „Snore“ dirbusi moteris.

Pasak jos, praėjusią savaitę „Snoro“ darbuotojai dirbo ypatingomis sąlygomis: prie durų juos pasitikdavo apsaugos darbuotojai. Jų būta ir banko patalpose.

„Apsaugininkai stovėjo ir prie tų durų, kur dirbo laikinoji administracija. Ten, matyt, stovėta saugumo tikslais, nes bijojo, kad neramumų, riaušių iš klientų pusės nekiltų“, – sakė ji.

Savaitės pabaigoje buvo atjungtas internetas, nebeveikė elektroninio pašto sistema.

Naujo darbo neieško

Lietuvos banko sprendimas skelbti „Snoro“ bankrotą buvo itin netikėtas – paprasti darbuotojai negalėjo įtarti apie prastą banko finansinę padėtį, o juolab aferas.

Dirbi banke, o paskui tau staiga praneša, kad tai buvo ne bankas, o aferistų įstaiga, – guodėsi darbuotojai.

„Iš vidaus banko mokumo problemų tikrai nebuvo matyti. Jei jų ir buvo, tai apie tai žinojo tik paties aukščiausio rango darbuotojai. Mes, paprasti darbuotojai, apie tai sužinojome, kaip ir visi: užpraeitą trečiadienį likus valandai iki darbo pabaigos“, – sakė „Snoro“ ilgametė darbuotoja.

Ji pridūrė, kad visus labiausiai stebina tai, kad anksčiau bankas nuolat būdavo tikrinamas, bet niekas jokių didelių problemų nerasdavo.

„Mums tikrai yra visiems didelis šokas, nes bankas kitąmet ruošėsi švęsti dvidešimtąjį jubiliejų, visą laiką dirbo stabiliai. Visi esame sutrikę, nežinome, net ką ir galvoti“, – „Snoro“ darbuotojų emocijas apibūdino moteris.

Su ja sutinka ir daugiau nei 10 metų banke dirbęs finansininkas. Jo tvirtinimu, labiausiai žeidžia žinia apie banko savininkų galbūt vykdytą nusikalstamą veiką, banku tik prisidengiant.

„Mums čia viskas buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus, juk tikrino banką ir žiemą, ir vasarą. Niekas neužkliuvo, jokių signalų apie tai, kad pinigų nėra, tikrai nebuvo. Kai kas iki dabar negali patikėti tuo, kas nutiko. Dirbi banke, o paskui tau staiga praneša, kad tai buvo ne bankas, o aferistų įstaiga. Na, ką padarysi, dabar bus labai sunku, bet gal nepražūsime“, – kalbėjo bankininkas, prašęs neatskleisti vardo.

Jo žiniomis, niekas pareiškimo išeiti iš darbo banke iki savaitės pabaigos nebuvo parašęs, o žmonės nusiteikę dirbti savo darbus tol, kol bus reikalingi.

Kovos dėl garantijų

Vos išgirdę apie ketinimus „Snorui“ kelti bankroto bylą, banko darbuotojai suskubo pasinaudoti teise į gynybą ir steigia banko „Snoras“ darbuotojų teisių gynimo asociaciją.

„Mūsų pagrindinis noras yra kuo geriau išsiaiškinti apie savo teises, kompensacijas, išmokų dydžius. Norėtume atgauti viską, kas priklausytų darbuotojus atleidžiant įprasta tvarka, kad neliktų nuskriaustų“, – „15min“ sakė asociacijos prezidentas Edvinas Pakulis.

Pagal teisės aktus, bankrutavus įmonei, darbuotojai praranda beveik visas socialines garantijas.

Pagal Bankroto įstatymą, nutraukus darbo sutartį, atleistam darbuotojui išmokama tik jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Su banko darbuotojais atsiskaitoma pirmiau nei su banko indėlininkais, kitais kreditoriais.

Darbuotojų, su kuriais bus sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso metu, skaičių pagal pareigybes nustato kreditorių susirinkimas. Šių darbuotojų sąrašą sudaro administratorius.

Su banko darbuotojais atsiskaitoma pirmiau nei su banko indėlininkais, kitais kreditoriais.

Iki vakar vakaro į „Snoro“ darbuotojų teisių gynimo asociaciją jau buvo panorę įstoti apie 100 darbuotojų. Tikimasi, kad šią savaitę norinčiųjų atsiras daug daugiau.

Oficialiais duomenimis, birželio pabaigoje „Snore“ buvo 1 356 darbuotojai – 6 proc. daugiau nei 2011 m. pradžioje ir 11 proc. daugiau nei 2010 m. pradžioje.

Birželio pabaigoje banke dirbo 93 vadovaujančiojo personalo darbuotojai (jų vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių – 9 806 Lt), 1 159 specialistai (vidutinis atlyginimas – 2 715 Lt) bei 104 kiti darbuotojai (atlyginimas – 1 753 Lt).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius