Jaučiasi diskriminuojami
Sodininkai guodėsi, kad sodininkų bendrijos yra ne tik poilsio, bet ir daugelio žmonių gyvenamoji vieta. Jos priklauso Šiaulių miesto savivaldybės teritorijai ir todėl visos teikiamos paslaugos turėtų būti sodininkų bendrijoms vienodos, kaip ir Šiaulių gyventojams. Tačiau taip nėra – šiuo metu sodininkų bendrijos neturi aiškaus statuso. Tai – nei miestas, nei gyvenvietė, nei kaimas. Nors rekreacinės zonos vis intensyviau virsta į gyvenvietes, vis dar matomi akivaizdūs ir sunkūs urbanizacijos pažeidimai – siauros neasfaltuotos gatvės, nėra teritorinių juostų, infrastruktūros komunikacijų.
„Savivaldybė ignoruoja Seimo priimtus įstatymus, kurie nurodo, kad nuo 2013 metų sausio 1 d. Šiaulių miesto savivaldybė privalo sodų bendrijas perimti į savo žinią“, – pareiškė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos atstovas Šiauliuose Algirdas Jakštas. „Tai nėra burokų auginimo teritorijos – žmonės ten gyvena“, – tęsė A. Jakštas. Sodininkai piktinosi, kad palyginus su miestiečiais, jie yra diskriminuojami. Esą mieste gyventojai patys netvarko ir nešluoja gatvių. „Kodėl mes patys turime tvarkyti gatves, kodėl patys turime jas šluoti? Kodėl to nedaro mieste gyvenantys žmonės“, – skambėjo sodininkų pasipiktinimas. „Tai yra Savivaldybės atsakomybė“, – mano A. Jakštas. Mes norime tokių pat sąlygų, kaip ir miestiečiams – vandentiekio, kelių, privažiavimo gaisrinei, policijai, greitajai pagalbai – visa tai Savivaldybė turi parūpinti soduose gyvenantiems žmonėms.“ Sodų gyventojų manymu, bendrijos turi virsti gyvenamųjų namų kvartalais.
Pasirodo, tam, kad Šiaulių mieste esantys sodai virstų gyvenamaisiais kvartalais trukdo įstatymai. Visiems suprantama, kad sodai nebėra vien tik daržovių auginimo sklypai, tačiau jų kitaip irgi negalima pavadinti.
Nei miestas, nei kaimas, nei gyvenvietė
Pasirodo, tam, kad Šiaulių mieste esantys sodai virstų gyvenamaisiais kvartalais trukdo įstatymai. Visiems suprantama, kad sodai nebėra vien tik daržovių auginimo sklypai, tačiau jų kitaip irgi negalima pavadinti. Esmė yra ta, kad faktiškai tai yra gyvenamieji kvartalai, tačiau juridiškai, tai tebėra burokų auginimo kvartalai. Miesto Tarybos narys Genadijus Mikšys aiškino, kad bendrijoms pirmiausiai įstatymiškai reikia nebebūti bendrijomis. „Jeigu yra tikslas tapti gyvenamuoju kvartalu, pirmiausiai juridiškai reikia nebetekti bendrijos statuso“, – sakė jis.
Kaip pasirodo, tai yra būtina sąlyga miesto plėtros finansavimui iš Europos Sąjungos (ES) gauti. „Jeigu atsiras nors viena bendrija, kuri įteisins savo, kaip gyvenamojo kvartalo paskirtį, tada ji taps prioritetine ES pinigams gauti“, – aiškino G. Mikšys. „Bendrijos pačios turi organizuotis“, – patikino jis. Miesto ūkio plėtros ir komiteto narys Arūnas Adomaitis sakė, kad yra neaiškus minimos teritorijos juridinis statusas. „Sklypai po šiai dienai neturi teisinės registracijos“, – teigė jis. „Mes, kaip specialistai, kitaip suprantam esamą situaciją. Teritorijos, kurias norite perduoti Savivaldybei, turi įgauti juridinį statusą. Visa tai turi būti inventorizuota, apmatuota, užfiksuota ir įvardinta“, – sako A. Adomaitis. „Kaip Savivaldybė į tai atsižvelgs, kol kas nėra aišku, nes vis dar yra laukiama įstatymo poįstatyminio akto, o iki tol tikslios metodikos nėra.“ Kol šios metodikos nebus, vargiai ką galėsime įgyvendinti“, – patvirtino A. Adomaitis. G. Mikšio teigimu, geriausiu atveju, sodininkai gali tikėtis Ūkio ministerijos palankumo: „Jei ministerija skirs ES lėšas miesto plėtrai, per 2014–2020 metus soduose gali atsirasti miesto vandentiekis.“
Bendrijas paleis
Sodininkai, išklausę komiteto narių teiginius, nutarė, kad tai vis tiek yra Savivaldybės atsakomybė. „Mes nieko neteisinsim – tiesiog paleisim bendrijas, o tada Savivaldybė jau turės jomis pasirūpinti“, – dėstė A. Jakštas. Kadangi Radviliškis ir Kelmė jau vykdo restruktūrizacijos darbus, sodininkai tikisi to ir iš Šiaulių miesto Savivaldybės. Jų prašymu, esami sodai turėtų būti integruojami į miestą kaip priemiesčio gyvenvietės su joms priklausančia infrastruktūra bei socialine aplinka. Sodininkų bendrijų infrastruktūros plėtros klausimai turėtų būti sprendžiami rengiant teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose pagal jų planavimo uždavinius ir tikslus nustatoma teritorijos vystymo koncepcija, sprendžiama susisiekimo, komunikacijų ir inžinerinės infrastruktūros plėtra. Taip pat sodininkai mano, kad rengiant Savivaldybių ir jų dalių bendruosius planus ar juos keičiant, reikėtų įtraukti ir sprendinius dėl sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo teritorijų planavimo.
