Tačiau kadangi darbdavių ir profsąjungų nuomonė dėl įstatymo būtinumo išsiskiria, Trišalė taryba darbo nuomos santykius planuoja aptarti po poros savaičių rengiamame posėdyje, rašo „Verslo žinios“.
„Nuoma leidžia apeiti sustabarėjusį ir nelankstų Darbo kodeksą“, – atkreipia dėmesį Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
Laikino įdarbinimo įmonių asociacijos prezidentas Tomas Bagdanskis priduria, kad darbo nuoma populiarėja ir dėl to, kad terminuotoji sutartis su laikinojo įdarbinimo bendrove darbdaviams leidžia paprasčiau priimti daugiau darbuotojų, kai užsakymų yra daug, ir atsisakyti jų paslaugų, kai užduotis įvykdyta.
Nors laikinojo darbo nuomos įstatymo koncepcija patvirtinta prieš porą metų, iki šiol šią darbo santykių sritį reglamentuojančio įstatymo nėra. Europos Sąjungos direktyva įpareigojo Lietuvą įstatymą priimti iki 2011 metų gruodžio 5 dienos.
T.Bagdanskis tikina, kad įstatymas nėra būtinas, o jei sutartis tarp dviejų įmonių sudaroma apgalvotai, rizikos nėra.
Bet profsąjungos, motyvuodamos, jog darbo nuoma tampa modernia vergove, žada šiai įdarbinimo formai skirti išskirtinį dėmesį.
„Tokia padėtis negali tęstis, todėl reikalausime, kad ši sritis būtų reguliuojama įstatymu. Ne paslaptis, kad nuomojamam darbuotojui mokama mažiau arba jis priverstas atlikti pavojingesnius darbus“, – teigia profesinių sąjungų atstovė Trišalėje taryboje Gražina Gruzdienė.
