Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Spidometrų duomenų klastotojai Lietuvoje nebaudžiami

Spidometrų parodymai Lietuvoje keičiami legaliai
signalas.lt iliustr. / Spidometras
Šaltinis: 15min
0
A A

Naudoto automobilio pirkėjas dažniausiai pirmiausia akį užmeta į automobilio amžių ir jo ridą, kuri neretai būna melaginga, o atskleisti tiesos kartais neįmanoma.

Lietuviai perka ridą, teigia „Vilniaus diena“.

Rida – vienas bene svarbiausių automobilių kainos kriterijų. Mašina gali būti idealiai prižiūrėta, tačiau jei jos prietaisų skydelis išduoda, kad automobilis nuvažiavęs ne vieną šimtą tūkstančių kilometrų, noras jį įsigyti dažnai dingsta. Tačiau tokį kilometražą pamatysite tik sąžiningų pardavėjų parduodamuose automobiliuose. Atrodo, kad tokių mažuma.

„Kažin ar čia yra mašina, kurios spidometras nebūtų atsuktas“, – prie Kauno automobilių turgaus teritorijos vartų aiškino mašinų prekeivis Arūnas.

Kai kuriose ES valstybėse už tokią veiklą skaudžiai baudžiama, tačiau Lietuvoje tokios praktikos dar nėra. Nebaudžiami spidometro duomenų klastotojai tai daro metų metus ir šis reiškinys tapo įprastas.

„Labai gaila, kad rinkdamiesi automobilį žmonės perka metus ir ridą, o ne mašiną pagal jos techninę būklę. Todėl pardavėjams ir kyla didelis noras mažinti automobilio ridą. Pas mus už tai niekas nebaudžia. Kas ką nori, tai ir daro“, – piktinosi Lietuvos „Audi klubo“ asociacijos prezidentas Ričardas Pūkas.

Įsitikinti, kad sukčiavimas keičiant spidometro parodymus Lietuvoje dažnas, nėra sunku. Užtenka Vakarų šalių automobilių pardavimo tinklalapiuose pasižiūrėti, kokia tų mašinų rida, ir palyginti ją su automobilių, kurie pardavinėjami Lietuvoje. Pavyzdžiui, iš dešimties Vokietijoje parduodamų aštuonerių metų senumo „Audi“ septyni būna nuvažiavę daugiau nei 200 tūkst. kilometrų. Tuo metu Lietuvoje statistika atvirkščia. Nurodoma, kad tokią ridą turi tik trys automobiliai iš dešimties.

Apskritai atrodo, kad Lietuvoje parduodamos tik daug kelio jau sukorusios arba avariją patyrusios sutaisytos mašinos. Nupirkti tokio pat senumo mažai važiavusią ir nesudaužytą mašiną Vakaruose kone brangiau nei Lietuvoje.

Nesigėdija ir servisai

R.Pūko žiniomis, spidometro parodymų pakeitimas Vokietijoje gali grėsti net kalėjimu, o Lietuvoje už tai nebaudžiama.

Internetinėse diskusijų svetainėse nesunku rasti spidometro parodymus galintį pakeisti „auksarankį“. Garsiai tokiais sugebėjimais vengiama girtis, tačiau toli gražu ne visi meistrai mano, kad tai gėdinga veikla.

Spidometrų parodymų keitimu užsiima ir geros reputacijos automobilių servisai. Pavyzdžiui, šios veiklos nė kiek nesivaržydama apie tai savo interneto svetainėje skelbia Klaipėdoje dirbanti bendrovė „Signalas“.

Paskambinus į vieną servisų ir paklausus, kiek kainuotų atsukti prieš aštuonerius ar šešerius metus pagamintų „Audi A6“ „VW Passat“ bei „Peugeot 6007“ spidometrų rodmenis, atsakymo ilgai laukti nereikėjo.

„Už pirmus du – 60 litų. Už „Peugeot“ – 180. Užtruks valandą“, – nė neužsikirsdamas išpoškino jaunuolis.

Pardavėjams, kurie specializuojasi parduoti vieno ar kelių gamintojų automobilius, naudotis tokių meistrų paslaugomis net neverta. Spidometrų parodymus leidžianti pakeisti, nesunkiai įsigyjama programinė įranga ir reikalinga jungtis tekainuoja 100–200 litų, o, R.Pūko teigimu, jas turint, keisti spidometro parodymus sugebėtų darbo su kompiuteriu pagrindus turintis moksleivis.

Neįveikiamų spidometrų nėra

Senų automobilių mechaninius spidometrus galima atsukti paprasčiausiu atsuktuvu. Naujesnių mašinų spidometrai yra skaitmeniniai, tačiau nagingiems meistrams pakeisti jų parodymus nėra sunku. Tai priklauso nuo meistro žinių ir turimo laiko.

„Visi automobilių gamintojai saugosi tokių sukinėtojų, bet viskas įmanoma“, – teigė R.Pūkas.

Dažnai spidometro rodmenis galima pakeisti turint kompiuterį ir programinę įrangą, tačiau prieš gerą dešimtmetį kai kurių gamintojų automobiliuose nuvažiuota rida pradėta įrašyti ne tik į prietaisų skydelį, bet ir į variklio darbą kontroliuojantį kompiuterį. Norint pakeisti ridą kompiuterio atmintyje, tenka išimti ridą fiksuojančią mikroschemą, ją įstatyti į specialų skaitytuvą ir specialia kompiuterine programa apdoroti mikroschemos informaciją. Ši naujovė pasirodė dyzeliną naudojančiuose automobiliuose, nes tokios transporto priemonės paprastai eksploatuojamos intensyviau, todėl ir keisti jų spidometrų rodmenis pagundų kyla dažniau.

Vėliau tokiomis apsaugos priemonėmis pradėjo naudotis vis daugiau gamintojų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką