Faktai
Statistikos departamentas pranešė, kad, negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2008 metais eksportuota 55,5 mlrd. litų, importuota 72,6 mlrd. litų vertės prekių. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 17,1 mlrd. litų ir buvo 6,5 proc. mažesnis nei 2007 metais.
Jeigu ekonomika traukiasi, vadinasi mažėja išorinė paklausa. Kita vertus, situacijos nelengvina ir tai, kad pagrindinės rinkos devalvavo savo nacionalines valiutas, o kai kuriose vis dar krenta jų kursas. Tai labai apsunkina eksportuotojų gyvenimą“, – sako ekspertė.
Pernai, palyginti su 2007 metais, eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 28,4 ir 18 procento. Be mineralinių produktų, eksportas padidėjo 11,6, importas – 0,2 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas pernai didėjo 31,3 proc.; be mineralinių produktų – 5,4 procento.
2008 metų gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričiu, eksportas ir importas sumažėjo atitinkamai 15 ir 9,3 procento. Eliminavus sezono įtaką, eksportas sumažėjo 5,5 proc., o importas beveik nepasikeitė.
Pernai gruodį, palyginti su 2007 metų tuo pačiu mėnesiu, eksportas ir importas sumažėjo atitinkamai 3,2 ir 8,8 procento. Be mineralinių produktų, eksportas ir importas sumažėjo atitinkamai 4 ir 17,4 procento.
Svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės pernai buvo Rusija (16,1 proc.), Latvija (11,6 proc.), Vokietija (7,2 proc.), Lenkija (5,8 proc.). Svarbiausios importo partnerės – Rusija (30,1 proc.), Vokietija (11,7 proc.), Lenkija (10 proc.), Latvija (5,2 proc.).
Partnerės keisis
Tarptautinių prekybos rūmų ICC Lietuva generalinis direktorius Algimantas Akstinas pažymi, kad net eksporto apimčiai augant lėčiau, didelės tragedijos nėra. „Į ekonominį nuosmukį žengiame šiek tiek vėliau nei kitos valstybės“, – LŽ sakė jis.
A.Akstinas atkreipia dėmesį, kad sunkmečiu eksportuotojams norisi konkretesnių duomenų apie prarandamas rinkas arba prekių grupes jose. „Jeigu pasižiūrime į svarbiausius 2008 metų užsienio prekybos partnerius, tai mums kelia grėsmę, kodėl mes labai stipriai prarandame pozicijas Vokietijoje, kodėl mes atrandame kažkokią prekių grupę Indijoje?“, – klausia jis, žiūrėdamas į statistikos duomenis. Jie rodo, kad didžiausios Lietuvos užsienio prekybos partnerės yra Rusija, Europos Sąjungos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos šalys. „Politinis sprendimas turėti kai kurias dideles prekybos partneres kada nors gali lemti didelių ir skausmingų netekčių. Todėl labai svarbu turėti rinkų, kurios padėtų amortizuoti galimas netektis ir į kurias jau reikia eiti“, – pažymi pašnekovas. Pasak jo, eksportuotojų akiratyje dabar yra Indija, Pietų Korėja, Balkanų, Vidurio Azijos, Persų regiono šalys, kurios vis dar turi aukštą perkamąją galią. Siekiant kompensuoti eksporto netektis, Lietuvos verslininkai nestokoja drąsos dairytis taip toli ir, pasak A.Akstino, vieni dar stebi ir tyrinėja naujas rinkas, kiti – iš esamų resursų renkasi mažiausiai rizikingas rinkas ir bando jose tvirtintis.
Gelbės prekių grupės
Danske banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė LŽ sakė, kad šalia neigiamos eksporto tempų mažėjimo tendencijos yra ir viena gera. „Importas lėtėja daug greičiau negu eksportas ir tai suteikia vilties, kad prekybos deficitas mažės ir toliau. Tai reiškia, kad lietuvišką produkciją eksportuosime, bet užsieninių prekių taip pat bus atvežta mažiau. Importas augimas neturėtų didėti, jo augimo lėtėjimą lems vartojimo tendencijos. Tai bus pagrindinis veiksnys, kuris lems einamosios sąskaitos sveikėjimą“, – sėsto ji. V.Klyvienės manymu, eksporto rodikliai šiemet irgi nebus gražūs. „Pagal eksportuojamų prekių struktūrą, mes eksportuojame vadinamąsias ne galutinio, bet tarpinio vartojimo prekes. Tikimasi, kad jos bus ne tokios jautrios ekonomikos svyravimams kaip galutinio vartojimo prekės ir tai gelbės mūsų eksportą“, – teigia V.Klyvienė.
Nors kai kurios šalys jau uždėjo biurokratinius apribojimus importuojamoms prekėms ir taip tikisi užvesti ekonomiką šalies viduje, tačiau, pasak pašnekovės, bent koks tarptautinės prekybos ribojimas galiausiai yra žalingas. „Nors ir yra sudaromos geresnės sąlygos vietiniams gamintojams, tačiau dėl to nukenčia galutinis vartotojas ir kyla didelis pavojus šalies ekonomikai, nes kylančios kainos vidaus rinkoje ir didėjanti infliacija nieko gero nežada. Todėl belieka tikėtis, kad kai kurių šalių kalbos apie importo ribojimą netaps realiais žingsniais“, – mano V.Klyvienė.
Analitikė perspėja manančiuosius, kad ekonomikos nuosmukio metu bankrutuojant užsienio įmonėms yra daugiau šansų užimti jų vietą tarptautinės prekybos rinkoje. „Jeigu ekonomika traukiasi, vadinasi mažėja išorinė paklausa. Kita vertus, situacijos nelengvina ir tai, kad pagrindinės rinkos devalvavo savo nacionalines valiutas, o kai kuriose vis dar krenta jų kursas. Tai labai apsunkina eksportuotojų gyvenimą“, – sako ekspertė. Pasak jos, dar neatrastose Rytų ir Vidurių Europos rinkose taip pat laukia iššūkiai, konkurencingumo klausimas išlieka labai svarbus.
