Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sunkmetis pakeitė Lietuvos jaunimo laisvalaikį

Baseinas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Baseinas
Šaltinis: 15min
0
A A

Trys ketvirtadaliai Lietuvoje gyvenančių jaunų žmonių tvirtina, kad ekonomikos recesija privertė keisti gyvenimo būdą ir dalį laisvalaikio įpročių.

Kompanijos „Macroscope“ atliekamas jaunimo įpročių monitoringas rodo, kad jaunimas pradėjo aktyviau ieškoti nemokamų ar pigesnių pramogų, daugiau laisvo laiko ėmė leisti namuose.

73 procentai apklaustų jaunų žmonių nuo 15 iki 26 metų pripažino, kad juos paveikė sunkmetis, ir vos 7 proc. tikino to nepajutę. Ekonomikos recesijos poveikį geriausia atspindi laisvalaikio įpročių pokyčiai. Daugiau nei pusė – 56 proc. respondentų – teigia, kad rečiau renkasi mokamas pramogas, o pigesnių būdų praleisti laisvalaikį ieško 46 proc. Dėl šių priežasčių jaunimas daugiau laiko būna namuose – tai nurodė 54 proc.

Daugelį įprastų jaunimo laisvalaikio pramogų tyrimo dalyviai renkasi rečiau: ne taip dažnai lankosi kavinėse (62 proc.), rečiau užsuka į kino teatrus (48 proc.). Taip pat mažiau pinigų išleidžia drabužiams, jų pirkdami rečiau (57 proc.) arba ieškodami pigesnių pasiūlymų (40 proc.).

„Įdomiausia stebėti, kaip respondentai nejučia pasidalija į dvi grupes – optimistų ir pesimistų. Vieni kalba apie tai, ką krizė jiems suteikė, ir pabrėžia galimybę daugiau laiko praleisti su šeima, intymioje aplinkoje, o kiti – ką iš jų atėmė, ir akcentuoja pinigų stoką kinui, kavinėms bei kitoms pramogoms. Taigi, kaip jaučiamės sunkiais laikais, priklauso tik nuo mūsų pačių vidinės savijautos ir požiūrio”, – sako tyrimą atlikusios kompanijos „Macroscope“ tyrimų vadovė Renata Lazdin.

Anot jos, marketingo specialistams nederėtų numoti ranka į mažiau vartojančią tikslinę grupę, nes tai laikina. „Laimės tie prekės ženklai, kurie bus kantrūs ir ugdys jaunimą, suteikdami pigesnių ar net nemokamų pramogų, kol ateis geresni laikai. Vartotojo preferencijos lakios, tačiau atmintį jis taip pat turi neprastą”, – mano R.Lazdin.

Vienas iš nedaugelio jaunimo įpročių, kuriuos menkai paveikė recesija, yra kelionės automobiliu – tik dešimtadalis apklaustųjų teigė, kad ėmė rečiau juo naudotis.

Tyrimo metu jaunimo taip pat teirautasi apie informacijos vartojimo įpročius. Paaiškėjo, kad kasdienes naujienas respondentai daugiausia sužino iš interneto naujienų portalų, jie pagal kasdienį vartojimą lenkia televiziją bei radiją. Kasdien apsilankantys tokiuose portaluose teigė 8 iš 10 apklaustųjų, tuo tarpu televizorių įsijungia 5, radiją – 4 iš 10. Laikraščius kasdien skaitė tik kas penktas.

Įdomu, kad daugiau nei dešimtadalis respondentų nurodė internete praleidžiantys daugiau nei trečdalį paros – 9 ir daugiau valandų. Vis dėlto didžioji dalis – 52 proc. – tam per dieną vidutiniškai skiria nuo 1 iki 5 val.

Jaunimo įpročių monitoringo grupę sudaro daugiau nei 700 16–26 metų jaunuolių. Monitoringas atliekamas kas pusę metų, naujausias atliktas 2010 m. gegužės mėnesį. Duomenys renkami CAWI metodu. Tyrimą atliko socialinių ir rinkos tyrimų kompanija „Macroscope“.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką