Bendrovės „If draudimas“ verslo direktoriaus Sauliaus Pelecko teigimu, ne gyvybės draudimo rinkos augimui įtakos turėjo augančios juridinių ir privačių asmenų turto draudimo apimtys. Pasak jo, lyginant su praėjusių metų sausiu, turto draudimo pardavimai išaugo dvigubai (104 proc.) – daugiausia dėl padidėjusio bendrovių ir ūkininkų aktyvumo draudžiantis verslui auginamus gyvūnus.
„Maždaug 30 proc. sumažėjus tiek naujų, tiek ir naudotų automobilių pardavimui, sulėtėjus pervežimo kompanijų verslui, labiausiai – 32 proc. – smuko kasko draudimo apimtys“, – sakė S.Peleckas.
„PZU Lietuva“ pardavimų direktoriaus Gintaro Markevičiaus teigimu, gyvybės draudimo rinką smukdė tai, kad šis draudimas buvo siūlomas kaip taupymo forma. „Gyvybės draudimas buvo siūlomas kaip investicija, būdas kaupti lėšas. Tie, kurie gyvybės draudimą rinkosi dėl šių priežasčių, sunkmečiu jo atsisako. O tie, kurie norėjo tiesiog apsidrausti nuo nelaimių, stengiasi nenutraukti draudimo įmokų“, – sakė G.Markevičius.
Šiemet sausį visa Lietuvos draudimo rinka siekė 173,49 mln. Lt – 0,3 proc. daugiau, nei pernai sausį. Ne gyvybės draudimo rinka šiemet išaugo 11,5 proc. iki 137,393 mln. Lt, o gyvybės draudimo rinka krito 27,3 proc. iki 36,097 mln. Lt. Ne gyvybės draudimui šiemet teko 79,2 proc. visų pasirašytų įmokų, gyvybės draudimui – 20,8 proc. visų įmokų.
