„SWEDBANK“ EKONOMIKOS APŽVALGĄ LIETUVIŲ KALBA GALITE RASTI ČIA.
Šių metų pradžioje finansų rinkas raminusių ir ekonomikos augimą skatinusių Europos centrinio banko (ECB) likvidumo paskolų poveikis išblėso, o euro zonos ir viso pasaulio ekonomikos perspektyvos yra prastesnės nei buvo pavasarį. Situacija, „Swedbank“ teigimu, suprastėjo dėl rinkimų Graikijoje, Vokietijos ir Prancūzijos nesutarimų dėl taupymo priemonių euro zonoje, brangstančios naftos ir Ispanijos bankų krizės.
Todėl, N.Mačiulio teigimu, euro zonos ekonomika šiemet susitrauks 0,4 proc. ir atsigaus tik 2014 metais.
„Po to, kai pristatėme paskutinę apžvalgą balandį, situacija, ypač euro zonoje, tapo prastesnė ir pagalbos prireikė dar dviem valstybėm – Kiprui bei dalinės pagalbos Ispanijai. (...) 2014 metais, euro zonai išbridus iš recesijos ir stagnacijos bei atsigaunant pasaulio ekonomikai, Lietuvos ekonomikos augimas sieks 4,5 proc.“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti 3,3 proc., kitąmet – 4,1 proc.
„Gera žinia yra ta, kad Vokietijai ir kitoms pagrindinėms Lietuvos prekybos partnerėms recesijos išvengti pavyks, todėl ir skolų krizės poveikis Lietuvai išliks nedidelis“, – sakė ekonomistas.
Laukia Graikijos pasitraukimo iš euro zonos
Tikimybė, kad oficialios pagalbos reikės ir Ispanijai bei Italijai – jau daugiau nei 50 proc. Tai pat smarkiai padidėjo tikimybė, kad Slovėnija irgi nebegalės skolintis finansų rinkose.
Todėl, N.Mačiulio teigimu, greitai valstybių, kurias reikia gelbėti, bus daugiau nei gelbėjančių šalių.
N.Mačiulio teigimu, euro zona šiemet iširti neturėtų – didžiausia tikimybė, kad euro zonoje liks 17 valstybių. Tačiau taip pat didelė ir Graikijos išėjimo iš euro zonos tikimybė – apie 50 proc. Graikijos ateitis, N.Mačiulio teigimu, turėtų paaiškėti dar šiemet.
Išlieka 15 proc. tikimybė, kad dauguma Pietų Europos šalių paliks euro zoną. Jei pasitrauks Graikija, tą greičiausiai padarys ir kitos Pietų valstybės. Tačiau pinigų sąjunga esą griūti neturėtų, nes tai sukeltų didelį chaosą ir, N.Mačiulio teigimu, sunku įsivaizduoti, kas turėtų lemti politikų apsisprendimą suardyti euro zoną.
Prastos naujienos bedarbiams
N.Mačiulio teigimu, prastesnė, nei tikėtasi, yra ir situacija darbo rinkoje.
„Nedarbo mažėjimas tęsis ir antrąjį šių metų pusmetį, tačiau jis bus lėtesnis, todėl padidinome šių ir ateinančių metų nedarbo prognozę. Naujos darbo vietos bus kuriamos lėčiau dėl išaugusio neapibrėžtumo dėl euro zonos ateities, neįgyvendintų darbo santykių lankstumą didinančių darbo kodekso pakeitimų bei neaiškios ekonominės politikos po rinkimų“, – sakė ekonomistas.
Vidutinis nedarbo lygis šiemet sieks 13,2 proc., 2013 metais – 11,5 proc. (ankstesnė prognozė – 11 proc.), 2014 metais – 9,5 proc.
„Daugumai partijų žadant radikaliai padidinti darbo užmokestį, darbo vietų kūrimas bus lėtesnis, o nekvalifikuotų darbo vietų kūrimas atidedamas neribotam laikui“, – sakė ekonomistas.
Didelė problema yra struktūrinis nedarbas. Jis esą nemažės, kol neatsigaus statybos sektorius, nes daug bedarbių yra statybininkai, o juos sunkiausia perkvalifikuoti.
Svarbus gyventojų pinigų šaltinis išlieka emigravę artimieji. Šiemet per pusmetį jie Lietuvoje likusiems artimiesiems pervedė apie 2 mlrd. Lt (2,15 mlrd. Lt pernai tuo pačiu laikotarpiu).
Šešėlinės ekonomikos pirmūnai
Per metus į Lietuvą įvažiuoja apie 200 vilkikų, vežančių į šalį nelegalias cigaretes. Ir nors nelegalių rūkalų skaičius Lietuvoje sumažėjo (2010 metais 43 proc. šalyje surūkomų cigarečių buvo kontrabandinės, šiemet – 29,3 proc.), Lietuva yra viena daugiausia nelegalių cigarečių atsivežančių šalių.
Per metus Lietuvoje surūkoma apie 135 mln. pakelių legaliai parduodamų cigarečių. Nelegaliai parduodama apie 55 mln. pakelių. Pagal bendrovės „Nielsen“ tyrimus, daugiausia kontrabandinių cigarečių Europoje surūko latviai, lietuviai – antroje vietoje.
