„Neprognozuojame, kad vartojimo prekių ir paslaugų kainų kilimas bus toks spartus kaip ekonomikos pakilimo laikotarpiu, tačiau net ir 2,5 proc. infliacija gali būti per didelė, kad būtų tenkintas šis Mastrichto kriterijus“, – rašoma apžvalgoje.
Joje teigiama, kad yra didelė tikimybė, jog po poros metų bent keliose iš 27 ES valstybių narių – griežtas taupymo programas įgyvendinančiose Portugalijoje, Airijoje, Italijoje, Graikijoje ir Ispanijoje – bus nulinė infliacija. „Dėl to nustatytas infliacijos kriterijus bus apie 1,5 proc. ir 2012 metais vargu ar jį bus įmanoma tenkinti“, – nuogąstauja „Swedbank“ analitikai.
Jie prognozuoja, kad šiais metais infliacija Lietuvoje sieks 2 proc., o kitais metais – 2,5 proc.
Naujienų portalas 15min.lt primena, kad Mastrichto kriterijai reikalauja, jog į euro zoną stojančios šalies biudžeto deficitas būtų ne didesnis nei 3 proc. BVP, viešojo sektoriaus skola neviršytų 60 proc. BVP, o vidutinė metinė infliacija negali viršyti kriterijaus, kuris apskaičiuojamas prie trijų mažiausių infliacijų ES valstybėse vidurkio pridedant 1,5 proc.
Papildyta 11.27 val.: Skeptikų argumentai nepagrįsti
Jeigu niūrios „Swedbank“ prognozės pasiteisintų, euro įvedimas Lietuvai vis tiek turėtų išlikti strateginis prioritetas. „Reikėtų aktyvesnių veiksmų iš valstybės pusės, siekiant pažaboti kainų augimą“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis analitikas Lietuvoje Nerijus Mačiulis.
Paklaustas, kaip vertina kai kurių ekspertų pasakymus, kad Lietuvai nereikia euro, N.Mačiulis tikino, jog euro skeptikai neturi rimtų argumentų. Anot analitiko, reikia suprasti vieną paprastą faktą, kad Graikija, Airija, Portugalija, Ispanija problemų turi ne todėl, kad įsivedė eurą, o todėl, kad jų viešieji finansai buvo netvarūs, išlaidos nuolat buvo didesnės nei pajamos.
N.Mačiulis pabrėžė, kad euro įvedimas Lietuvos ekonomikai turėtų didelę teigiamą įtaką: padidėtų tiesioginių užsienio investicijų srautas, kredito reitingas, sumažėtų skolinomosi sąnaudos, padidėtų ekonomikos augimo potencialas.
„Tai mes matome ir iš Estijos augimo tempų. (...) Skepticizmas yra nepagrįstas. Dažniausiai yra minimas faktas, kad tapus euro zonos valstybe reikėtų gelbėti Graikijos, Airijos, Ispanijos ir Portugalijos ekonomikas, bet tas pagalbos mechanizmas dar nėra įgyvendintas. Tikėtina, kad bet kuriuo atveju Lietuvos indėlis į tą gelbėjimo mechanizmą būtų minimalus ir tikrai būtų daug mažesnis, palyginti su ta nauda, kurią gautume“, – sakė analitikas.
