Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Teisingumo ministerija siūlo labiau apsaugoti asmenų lėšas depozitinėse sąskaitose

Teisingumo ministerija parengė Civilinio kodekso, Advokatūros įstatymo, Antstolių įstatymo, Notariato įstatymo bei Teismų įstatymo pataisas, kuriomis siekia labiau apsaugoti asmenų pinigines lėšas, laikomas advokatų, antstolių, notarų bei teismų depozitinėse sąskaitose.
Teisingumo ministerija
Teisingumo ministerija / Andriaus Vaitkevičiaus nuotr.

Siūloma keisti šiuos įstatymus, nes galiojantis depozitinių sąskaitų reguliavimas yra nenuoseklus, dėl to kyla nemažai praktinių problemų,  pavyzdžiui, nelygiavertė depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų draudiminė apsauga pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą.

Ministerija praneša, kad indėlininkais pagal šį įstatymą praktikoje laikomi depozitinių sąskaitų savininkai (antstoliai, notarai, teismai), o ne kiekvienas asmuo, kurio lėšos laikomos depozitinėje sąskaitoje. Pagal šio įstatymo nuostatas indėlininku laikomas fizinis ar juridinis asmuo, laikantis indėlį banke ar kredito unijoje, ir tik tuo atveju, kai fizinis ar juridinis asmuo, laikydamas indėlį, veikia kaip patikėtinis, indėlininku laikomas patikėtojas.

AB Banko „Snoras“ bankroto atveju maksimali 100 000 eurų (345 280 litų) draudiminė suma buvo išmokėta depozitinės sąskaitos savininkams, o ne kiekvienam tokioje sąskaitoje laikomų piniginių lėšų savininkui atskirai.

Teisingumo ministerijos parengtuose įstatymų projektuose siūloma įteisinti aiškias nuostatas, pagal kurias antstolis, advokatas, notaras ar teismas, depozitinėje sąskaitoje laikydamas kitiems asmenims priklausančias lėšas, laikomas patikėtiniu, o indėlininkais laikomi patikėtojai. Jie turės  reikalavimo teisę į tokioje depozitinėje sąskaitoje laikomas lėšas.  

Pavyzdžiui, klientas laiko lėšas žyminiam mokesčiui sumokėti  advokato depozitinėje sąskaitoje. Tokiu atveju, bankrutavus bankui ar kitai kredito įstaigai, kiekvienas asmuo, kuriam priklausančios lėšos laikomos antstolio, notaro, advokato ar teismo depozitinėje sąskaitoje, galėtų pretenduoti į  maksimalią 100 000 eurų draudiminę išmoką.

Parengtais įstatymų projektais nėra siūlomos teisinio reguliavimo priemonės, kurios šias sąskaitas išskirtų iš kitų bankuose ar kitose kredito įstaigose atidarytų sąskaitų ir leistų visiškai apsaugoti depozitinėse sąskaitose laikomas lėšas. Šių sąskaitų savininkai galės prireikus pasinaudoti bendromis riziką prarasti privalomuoju draudimu neapdraustą depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų dalį mažinančiomis priemonėmis.

Pavyzdžiui, bus galima savanorišku draudimu drausti privalomai nedraudžiamą depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų dalį, atidaryti depozitines sąskaitas keliuose skirtinguose bankuose  ar kitose kredito įstaigose ir pan.

Įstatymų projektuose siūloma įteisinti, kad notaro, advokato, antstolio ar teismo depozitinėje sąskaitoje laikomos tik kitiems asmenims priklausančios piniginės lėšos, kurios apskaitomos atskirai nuo notaro, advokato, antstolio ar teismo piniginių lėšų.

Projektuose taip pat siūloma nustatyti draudimą naudoti tokiose sąskaitose laikinai laikomas lėšas notaro, advokato, antstolio ar teismo, jų šeimos narių, notarų biurų, advokatų ar antstolių kontorų ar jų darbuotojų reikmėms tenkinti, pavyzdžiui, dėl tokiose sąskaitose laikomų piniginių lėšų sudarant terminuotus indėlius. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius